Stoviu ant krašto: Portugalija, Uolos kyšulys

18 Liepa 2017  
Artiomas Marchockis
230

Įsivaizduokite: stovite ant didžiulės uolos krašto veidu į audringą vandenyną, o jums už nugaros – visa Europa. Būtent dėl šio nepamirštamo įspūdžio žmonės ir važiuoja į Uolos kyšulį – labiausiai į vakarus nutolusį Eurazijos žemyno tašką. Norite pajusti tą patį, ką jie? Papasakosime, kaip ten nusigauti, nepraleidžiant kelyje nei vienos įdomios vietos.

Taigi, pirmiausiai ieškome pigiausių bilietų į Lisaboną. Į Uolos kyšulį trauksime iš Portugalijos sostinės. Siūlome laikytis paprasto maršruto, kuris leis pasigrožėti Sintros ir Kaškaišo (Cascais) miesteliais. Kraštutinis Europos taškas yra kaip tik tarp jų.

Pirmasis sustojimas. Sintra

Lisabonos geležinkelio stotyje, kuri yra trys minutės pėsčiomis nuo Rosio aikštės, perkame bilietą iki Sintros stoties. Kelyje užtruksime mažiau nei valandą, bilietas kainuoja 2,15 euro. Greitam pasižvalgymui po miestą užteks poros valandų.

Išlipę iš elektrinio traukinio iškart traukiame akmenimis grįstomis gatvelėmis į centrinę miestelio dalį. Portugalams 1154 metais įkurta Sintra asocijuojasi su karalių ir didikų epocha. Aukštuomenė mėgo šią vietą dėl vėsaus ir švaraus oro, ko labai trūko tvankioje Lisabonoje. Jie pastatė čia tiek dvarų ir pilių, kad UNESCO Pasaulio paveldo sąraše dabar yra visas miestas, panašus į pasakišką Vidužemio karalystę iš Tolkieno knygų.

Aukštai virš Sintros iškilusi maurų-arabų ir šiaurės-vakarų Afrikos berberų – pilis, pradėta statyti dar iki miesto įkūrimo. Laikas nepasigailėjo jos sienų, mačiusių mirtinas įvairių epochų kovas, nors, būdama tokio garbaus amžiaus, pilis visai neblogai atrodo. XIX-ame amžiuje, karaliaus Ferdinando II įsakymu, pilis buvo restauruota, tiksliau, kiek pakeista: perstatyti bokštai, o aplinkiniai plotai virto nuostabaus grožio parku.

Šalia maurų pilies stovi Penos dvaras – viduramžių architektūrą mėgdžiojanti kompozicija, susidedanti iš 270 hektarų parko, kalno ir pilies, pastatytos apleisto vienuolyno vietoje manuelino stiliumi (portugališkas Renesanso variantas). Penos dvaras neilgai buvo karalių rezidencija: valdant Marijai II iki 1885 metų jį statė, o jau 1910 metais, kilus revoliucijai, iš jo bėgo karalienė Amelija. Portugalija tapo respublika, bet pilis išlaikė pirmykštį pavidalą.

Sintros nacionaliniai rūmai – tai vieta, kur penkis šimtus metų gyveno Portugalijos monarchai. Kiekvienas iš jų pridėjo tam tikras detales, atitinkančias jo valdymo laikotarpį, todėl priskirti šį pastatą kokiam nors architektūros stiliui neįmanoma, o atsidūrus jame – tarsi pabuvoti keliose istorinėse epochose. Čia rasite ir gotikos, ir maurų stiliaus, ir jau minėto manuelino – rinkitės, kas jums labiau patinka.

Prisivaikščiojus po Sintrą būtinai pavalgykite vienoje iš daugybės jaukių kavinukių su gana patraukliomis kainomis. Nuvykus į žemės kraštą, jokių parduotuvių, užkandinių ar greito maisto kioskelių nerasite, kaip tokioje vietoje ir priklauso.

Antrasis sustojimas. Uolos kyšulys

Tiesiog Sintros centre sėdame į 403 autobusą ir būtinai pasakome vairuotojui, kad norėsime išlipti prie Uolos kyšulio. Bilietas kainuoja 3,25 euro. Vairuotojas siūlys nusipirkti bilietą į abi puses pigiau, bet mums jo nereikia, todėl ryžtingai atsisakome.

20 minučių ir mes prie tikslo. Čia nėra įprastinės turistinės sumaišties, tokios kaip suvenyrų prekiautojai ar eilutė prie geriausios vietos pasidaryti asmenukę. Tik begalinis vandenynas ir vėjas. Tai ir yra pagrindinė priežastis atvykti.

„Tai vieta, kur žemė baigiasi ir prasideda jūra“, - rašė poetas Kamoensas, nacionalinis Portugalijos pasididžiavimas.

Kyšulyje yra tik du statiniai: nuostabaus grožio švyturys ir stela su kryžiumi ir lentele, sakančia, kad esate pačiame vakariniame Europos taške. Be to, čia yra informacinis centras su geru Wi-Fi. Centre galima sušilti ir atsigauti po stovėjimo stipriame sūriame vėjyje, taip pat nusipirkti pažymėjimą, jog tikrai buvote žemės krašte.

Trečiasis sustojimas. Kaškaišas

Iki soties pasigrožėję laukiniu vandenyno grožiu sėdamės į tą patį 403 autobusą, kurio stotelė yra prie informacinio centro. Jis mus nuveš į Kaškaišą – kurortinį miestelį ir Portugalijos jūrų uostą, kur galiausiai bus galima išsimaudyti vandenyne.

Kažkada, prieš daug šimtmečių, Kaškaišas buvo žvejų kaimelis, tiekiantis jūros gėrybes sostinei. Miestu jis tapo 1364 metais. Kaškaišas labai nukentėjo per stiprų žemės drebėjimą 1755 metais, tačiau dabar tai ideali vieta turistams, kuriems nepatinka visą dieną tysoti paplūdimyje.

Nueikime į Castro Guimaraes rūmus, garsius savo stilių įvairove ir apžvelkime visus juos: pseudo-gotiką, azuležu, arabišką dekorą. Gali pasirodyti, kad tai senovinė pilis, tačiau atskleisime paslaptį: rūmai buvo pastatyti 1902 metais airių turtuoliui Jorge O‘Neil. Viduje saugomi įvairiems Portugalijos istorijos laikotarpiams priklausantys meno dirbiniai – nuo XV amžiaus manuskriptų iki senovinių baldų.

Nusibodo senovė? Eikime į portugalų dailininkės Paulos Rego muziejų, pastatytą 2009 metais. Iš išorės jis beveik nesiskiria nuo senų miestelio pastatų, tačiau ekspozicijoje yra šiuolaikinio meno kūriniai. Ir įėjimas nemokamas.

Taigi, pasivaikštinėjome, viename iš paplūdimių panirome į vandenyną, vakarienei gavome šviežiausių jūros gėrybių, reikia traukti atgal. Į Lisaboną važiuosime traukiniu. Kaškaišo geležinkelio stotis yra kitoje gatvės pusėje nuo stotelės, į kurią atvykime iš Uolos kyšulio. Perkame bilietą iki Cais do Sodre stoties ir maždaug valandą dalinamės įspūdžiais traukinio vagone. Ši stotis yra beveik Lisabonos centre, tikimės, jūsų viešbutis netoli ir jūs dar pasimėgausite trumpa kelione Portugalijos sostinės gatvelėmis.