Nuotraukos V. Dobrinino
Pagr. nuotrauka Pixabay.com / stux
Sanremo dainų festivaliui jau daugiau nei 70 metų. Būtent jis išgarsino šį, Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrusį Italijos miestą, kaip ir „Ariston“ kino teatrą, kuriame šis festivalis vyksta. Niekuo neišsiskiriantis XX amžiaus vidurio pastatas tapo turistų lankoma vieta ir itališkų dainų simboliu, nors mieste netrūksta senovinių bažnyčių ar puošnių vilų. Gal todėl, kad italams dainos yra neatskiriama gyvenimo dalis, kaip jūra, kalnai ir gėlės.
„Gėlių miestas“ – tai antras, neoficialus, Sanremo pavadinimas. Gėlės čia karaliauja visur ištisus metus. Jau daugiau kaip šimtą metų žiemos pabaigtuves mieste pažymi „Gėlių vežimų“ šventė. Milijonus gėlių, augančių gatvėse ir parkuose, papildo žiedai spalvingose karietose. Kaip dainų festivalis, taip ir gėlių šventė turi savo gerbėjus – daugiau kaip 60 tūkstančių žmonių iš viso pasaulio atvyksta į Sanremą vasario pabaigoje ir miestelio gyventojų skaičius išauga dvigubai.
Nuo XIX amžiaus vidurio Sanremas garsėja kaip tarptautinis kurortas. Paskutinius gyvenimo metus San Reme praleido garsusis Alfredas Nobelis, kurio vila dabar tapo muziejumi. O niekam nežinomas šveicarų pramonininkas Ormondas taip pat išgarsėjo, pasistatęs vilą su didžiuliu parku, kurį iki šiol vadina Sanremo „žaliaisiais plaučiais“. Parkas dabar priklauso miestui ir yra atviras visiems.
Sanremo gatvėse dažnai pamatysite atminimo lenteles su čia gyvenusių didikų, rašytojų ir mokslininkų vardais. Tačiau Italijos Ligūrijos Rivjera, lyginant su išgarbinta Prancūzijos Rivjera, yra labiau demokratiška – čia tinkamus atostogų variantus ras skirtingas pajamas gaunantys žmonės.
Troleibusu palei jūrą
Kaimynystėje esantys Monakas ir Nica puikuojasi Ferrari ir Lamborghini automobilių gausa. Užtai demokratiškasis Sanremas turi troleibusus. Troleibusai mieste pradėjo važinėti 1942 metais, pakrantės maršrutuose pakeisdami tramvajus. Pirmasis maršrutas sudarė maždaug 10 kilometrų, dabar elektrinė trasa tęsiasi beveik 30 kilometrų nuo Ventimiglia miesto prie Prancūzijos sienos iki Sanremo autobusų stoties. Geresniais laikais troleibusų trasos buvo ilgesnės, dėl įvairių priežasčių dalies jų atsisakyta, tačiau troleibusų susisiekimas Sanreme išlieka ir miesto savivaldybė patvirtino troleibusų parko atnaujinimo programą. Troleibusų maršrutai eina ne pačia pakrante, o kiek šiauriau, per gyvenamuosius rajonus, tačiau jūrą pro troleibuso langą matysite visos kelionės metu. Tokia neįprasta ekskursija jums kainuos tik 2-2,5 euro.
Naujas geležinkelio gyvenimas
Tiesiant geležinkelį, daugeliui Viduržemio jūros pakrantės miestelių teko rinktis: techninė pažanga ar kraštovaizdžio išsaugojimas. Bėgiai nusidriekė palei jūros pakrantę, nes tiesti juos toliau nuo kranto, uolėtose priekalnėse buvo labai brangu. Taip atsitiko ir Sanreme. Geležinkelio bėgiai ėjo lygia pakrantės juosta, atskirdami paplūdimius nuo vilų ir gyvenamųjų kvartalų. Laikui bėgant, visi prie to priprato – pirma prie garvežių, paskui prie elektrinių traukinių, suderino eismo tvarkaraščius, pastatė perėjas, tačiau... Atėjo XXI amžius ir atsirado galimybė pašalinti geležinkelio bėgius nuo jūros pakrantės. Juos perkėlė šiauriau, paslėpdami tuneliuose. Nuo bėgių išvaduota pajūrio teritorija netapo nei autostrada (nors automobilistams tai būtų labai patogu), nei elitinių vilų rajonu (nors vieta tiesiog auksinė) – dabar tai dviratininkų ir pėsčiųjų zona. Beveik 25 kilometrų ilgio pėsčiųjų takas jūros pakrante, palei paplūdimius, supamas gėlių ir medžių. Visi augalai buvo išsaugoti ir dar pasodinta naujų. Visi tiltai ir tuneliai buvo išsaugoti ir išasfaltuoti, dviratininkų nebestabdo šviesoforai ir pervažos. Pėstiesiems tuneliai teikia puikų poilsį nuo saulės ar leidžia pasislėpti per lietų. Ilgiausias pėsčiųjų tunelis tęsiasi 1,5 kilometro. Buvusios geležinkelio linijos atminimui paliktos kelios stotys – jose įsikūrė parduotuvės ir kavinės, įrengti tualetai ir nuomos punktai. Šis pėsčiųjų – dviračių takas unikalus ne tik savo ilgiu, bet ir sutvarkyta infrastuktūra. Taką planuojama tęsti toliau, į Genujos pusę.
Kur rasti geležinkelio stotį
Sanremo geležinkelio stotis turi paslaptį. Stotis yra, kaip dažnai būna, Stoties gatvėje (Strada Stazione) beveik miesto centre, nuo pagrindinės aikštės iki jos galima nueiti pėsčiomis. Tai nedidelis pastatas su laikrodžiu, gana šiuolaikiškas. Viduje rasite bilietų kasas, tvarkaraščius, kioskus, policijos postą, bet nepamatysite nei bėgių, nei traukinių vagonų. Peronai yra maždaug už kilometro nuo stoties. Stoties pastatas yra kalno papėdėje, stotis – kalno viduje, o peronai – tunelyje. Požeminis kelias išvykstantiems ir atvykstantiems – savomis kojomis arba judančiu taku. Jei įpratote atvykti į stotį minutę prieš išvykstant traukiniui, prisiminkite, kad reikės papildomo laiko nusigauti iki perono. Stotyje, primenančioje metro stotį, yra du keliai: į vakarus, į Prancūziją, Monaką ir Nicą ir į rytus, į Genują ir Milaną. Keliaujant rytų kryptimi, mėgėjams žvalgytis pro langus teks nusivilti: didžiąją kelio dalį iki Genujos traukinys važiuoja tuneliu, kaip metro. Tai protingas erdvės išnaudojimas: po žeme ir uolomis paslėpti geležinkelio bėgiai atlaisvino brangią jūros pakrantės žemę.
Kaip nuvykti
Šiandien, deja, svarbiau ne „kaip nuvykti“, o „kada bus galima“. Sanremo dainų festivalis 2021 metais vyksta be žiūrovų. „Ariston“ kino teatro salėje yra tik muzikantai, atlikėjai ir televizijos transliacijos darbuotojai. Prie teatro susirinkę reti gerbėjai tikriausiai yra vietos gyventojai, nes italams draudžiama keliauti po šalį, jau nekalbant apie turistus. Kovido iššaukti apribojimai iš esmės pakeitė kurortinio miesto gyvenimą. Tačiau kada nors visa tai baigsis ir mes vėl grįšime į Sanremą – gėlių, dainų ir dviračių Rivjerą.
Artimiausias oro uostas – Prancūzijos Nica. Tada iš geležinkelio stoties traukiniu Genujos ar Milano kryptimi, kelionė iki San Remo trunka pusantros valandos. Dažniau, kas 15-20 minučių išvyksta traukinys Nica – Ventimiglia, kelionė trunka 50 minučių. Ventimiglia reikės persėsti į vietinį traukinį, kelionė truks dar 15 minučių arba tiesiog važiuoti iki Sanremo troleibusu!
