Kas šiuolaikiniam žmogui trukdo nuvykti į „pasaulio kraštą“? Atstumų baimė ar pinigų trūkumas? Mintyse pagalvokite: „Reikėtų nulėkti į Velingtoną?“. Skamba baugiai, ar ne? Greičiausiai, ne pinigai bus didžiausia problema – skrydis iki Naujosios Zelandijos, nors ir ilgas, trunkantis beveik parą, kainuoja, kaip tokiam atstumui, visai padoriai. (Primename, kad pigiausius bilietus į Naująją Zelandiją rasite Airinme puslapyje). Jus tikriausiai labiau gąsdins nežinomybė – mes juk apie tą pasaulio dalį nieko, išskyrus hobitus ir paukščius kivius, nežinome. Galbūt ten bus baisu, neįdomu, brangu ar išvis viskas kitaip: juk jie antipodai – kai pas mus vasara, pas juos žiema! Bet pasirodo, kad Naujojoje Zelandijoje, nepaisant skirtingų nuo mūsų metų laikų, yra tiek paslaptingų, unikalių ir tiesiog neįprastų dalykų, kad vienos kelionės gali ir neužtekti.
Požeminiai Vaitomo urvai
Naujoji Zelandija atsirado kaip vulkaninės veiklos rezultatas, todėl šiose salose gausu unikalių vietų. Per ilgus amžius po išsiveržimų atsiradusiuose urvuose ir krateriuose susidarė endeminės sąlygos vystytis retoms gyvūnų ir augalų rūšims. Pavyzdžiui, 150-ies Vaitomo urvų sistema priglaudė neįprastus švytinčius padarėlius, panašius tarsi į vikšrus, tarsi į jūros dumblius. Mėlynai žalia šviesa jie apšviečia dalį urvų ir plaukiant valtimis atrodo, kad plauki mirksinčiu žvaigždėtu dangumi.
Waiotapu terminiai ežerai ir kiti vulkaniniai reiškiniai
Dar prieš „baltiesiems žmonėms“ atvykstant į Naująją Zelandiją, vietiniai gyventojai maoriai pavadino karštųjų vulkaninių ežerų sistemą Waiotapu, kas jų kalba reiškia – „Šventieji vandenys“. Šie ežerai, tam tikra prasme, yra archipelago širdis, nes visa Naujosios Zelandijos salų grupė sudaro vulkaninę grandinę. Šaltinių vanduo karštas, įvairiaspalvis, tačiau dėl mineralinių druskų gausos maudytis galima ne visur. Vis dėlto, ežerai atrodo užburiančiai. Dar didesnį įspūdį palieka Waimangu geizerių slėnis, kuriame devynių aukštų namui prilygstantys fontanai trykšta kas 20 minučių. Norite dar ko nors? Tada aplankykite vulkaninės kilmės White Island salą su pačiame jos centre garuojančiu žaliu ežeru. Nelabai seniai sala tapo kraštovaizdžio draustiniu, todėl be mokslininkų ir turistų, joje daugiau niekas nesilanko.
Kauri medžiai
Didžiuliai kauri medžiai, kurių amžius gali siekti kelis tūkstančius metų, atrodo lyg tolimi sekvojų, baobabų ar pušų giminaičiai. Tai stambiausi Naujosios Zelandijos medžiai, kurie atrodo įspūdingai: aukščiu prilygsta penkiolikos aukščių namui, o kamieno apimtis siekia 10-15 metrų. Kauri – vieni seniausių medžių pasaulyje.
Kalbant apie aukštį: Naujojoje Zelandijoje, Pietinėje saloje Fiordlando nacionaliniame parke yra aukščiausias visoje Okeanijoje Sutherland krioklys. Jo aukštis – 580 metrų. Krioklio keliamas ūžesys girdisi už kelių kilometrų. Tačiau dėl tokio vandens kritimo aukščio, krioklį supa daugybė vaivorykščių. Tame pačiame nacionaliniame parke yra Milford Sound – 15 kilometrų ilgio kalnų supamas sąsiauris su neįtikėtinai švariu vandeniu.
Prano Juozapo ledynas
Pietinėje saloje Westlando nacionaliniame parke yra nuostabiai gražus 12 kilometrų Prano Juozapo ledynas. Kiekvienais metais į jį įkopia apie 250 tūkstančių turistų. Ledyne daugybė urvų, be to, tai pats greičiausias ledynas žemėje – ledas čia šliaužia dviejų metrų per valandą greičiu. Tačiau eiti į ledyną be gido mes nerekomenduojame.
Žingsniuojantys Moeraki akmenys
Tarp Moeraki ir Hampden gyvenviečių (Koekohe paplūdimys Otago rajono pakrantėje) yra apvalūs didžiuliai akmenys, kurių kilmės mokslininkai iki šiol negali paaiškinti. Manoma, kad šie gigantiški boulingo kamuoliai yra nevulkaninės kilmės. Juos sudaro kalcitu sucementuotas smėlis ir molis, tačiau jų rutulio forma vistiek neaiški. Trijų šimtų metrų ilgio paplūdimyje tokių akmenų yra šimtai. Daugiau nuotraukų pamatysite atsidarę šią nuorodą. Žinant, kad Šiaurinėje saloje, panašios sudėties akmenyse buvo rastos dinozaurų liekanos, galima spėti, kad Moeraki akmenys dar slepia daug paslapčių.
Tai ne vieninteliai Naujosios Zelandijos stebuklai. Siūlome peržiūrėti fantastiškas šio blogo nuotraukas apie Naująją Zelandiją, o apie Hobitų kaimą, likusį po „Žiedų valdovo“ filmavimo, galima parašyti visą knygą, todėl į šią nuostabią šalį mes netrukus grįšime.
