Mūsų planetos grožiu, kurį milžiniškomis pastangomis sukūrė gamta, geriausiai galima džiaugtis ypatinguose žemės kampeliuose – nacionaliniuose parkuose. Šiose vietose žalinga žmogaus veikla susitraukia iki minimumo, o gamta atsiskleidžia žaviausiomis savo spalvomis. Airinme jums papasakos, kur ieškoti tyro grožio. Žinoma, visos šios gamtos grožybės yra labai toli nuo Lietuvos, tačiau mes padėsime rasti ir pigius lėktuvo bilietus.
Jeloustouno nacionalinis parkas, JAV
Jeloustounas išvertus iš anglų kalbos reiškia „geltonas akmuo“. Tai seniausias nacionalinis parkas pasaulyje, esantis pačioje Uolinių kalnų (angl. Rocky Mountains) širdyje, Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijose. Jeloustounas plyti 2500 metrų aukštyje virš jūros lygio. Čia tekančios upės, milžiniški miškai, karštosios versmės (parke yra netgi ugnikalnis) ir trykštantys geizeriai jau daugiau nei šimtą metų vilioja po Šiaurės Ameriką keliaujančius turistus.
Jeloustouno nacionalinis parkas garsėja savo spalvų įvairove, kurioje dominuoja geltonas kanjonų atspalvis. Parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Jeloustounas įdomus ne tik dėl pasakiškų gamtos peizažų. Čia gyvena gausybė pačių įvairiausių laukinių gyvūnų: grizlių, kojotų, vilkų, elnių, lūšių, bizonų ir kitų rūšių žinduolių. Parko plotas – 8992 kvadratiniai kilometrai, o per parko teritoriją vingiuoja keletas puikių automobilinių kelių, kurių dėka galėsite paįvairinti savo maršrutą. Vis dėlto, kai kurios Jeloustono vietos išlieka sunkiai pasiekiamos – norint iki jų nusigauti gali tekti naudotis sniegomobiliais ar kita pakankamai neįprasta technika.
Vienas iš Jeloustouno nacionalinio parko pasididžiavimų yra Didysis geizeris. Tai aukščiausias geizeris pasaulyje, kurio išsiveržimo metu fontanas pasiekia net 60-ies metrų aukštį! Geizeris išsiveržia kas 7-15 valandų, o visas reginys trunka maždaug 10 minučių.
Zhangjiajie nacionalinis parkas, Kinija
Šis nacionalinis parkas plyti vaizdingoje Wulingyuan teritorijoje, įtrauktoje į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Išskirtinis parko bruožas – 3000 smailių kvarco uolienų stulpų, atsiradusių dėl milijonus metų vykstančios erozijos. Pats gražiausias stulpas – „Pietinio dangaus kolona“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Avataro Aleliuja kalną“. Kolona siekia 1080 metrų aukštį, o pats aukščiausias Doupeng kalnas – 1890 metrų. „Avataro Aleliuja kalnas“ atsirado ne be reikalo – šioje vietoje buvo filmuojamas garsusis „Avataras“, uždirbęs beveik 2,8 milijardo JAV dolerių ir tapęs pelningiausiu visų laikų filmu.
Zhangjiajie nacionaliniame parke auga 720 skirtingų augalų rūšių (pavyzdžiui, tokios retenybės kaip gingko arba gaubtažiedė davidija). Taip pat čia gyvena 500 įvairių gyvūnų rūšių. Parke yra Geltonojo liūto kaimas, kuriame gyvena trijų mažų Tujia, Bai ir Miao tautų atstovai, sudarantys 70% vietinių gyventojų. Jiems pavyko išsaugoti unikalų savo gyvenimo būdą, kultūrą ir kalbą.
Vienas pagrindinių rezervato lankytinų objektų – Geltonojo drakono urvas. Urvo viduje yra dvi požeminės upės, trys baseinai, keturi vandens kriokliai, 13 salių, 96 galerijos ir šimtai tūkstančių stalagmitų, stalaktitų ir kitų sudėtingų gamtinių darinių. Viso pasaulio geologai pabrėžia šio urvo unikalumą. Visoms šioms grožybėms žmonės priskyrė romantiškus pavadinimus, pavyzdžiui, Drakono dvaras arba Nemirtingasis krioklys. Urve yra Laimės vartai, kuriuos praėjęs žmogus gauna tai, ko seniai ieškojo.
Fjordlando nacionalinis parkas, Naujoji Zelandija
Nacionaliniai parkai užima trečdalį visos Naujosios Zelandijos teritorijos. Didžiausias iš jų – Fjordlandas, o pagrindinės parko traukos vietos – Milford Sound ir Doubtful Sound fjordai ir Te Anau ežeras.
Naujosios Zelandijos fjordai laikomi vienais gražiausių pasaulyje. Šimtus metrų į viršų stiebiasi laiko ir žmogaus rankų nepaliestos uolos. Susidaro įspūdis, kad visa tai atsirado tik vakar. Pasak vietos legendos, šiuos fiordus sukūrė dievas Tu-te-raki-whanoa. Anglų rašytojas Radjardas Kiplingas Milford Sound fjordą laikė aštuntuoju pasaulio stebuklu, tačiau naujazelandiečiai jį laiko pirmuoju arba antruoju.
Fjordlando nacionalinis parkas – puiki vieta stebėti paukščius, nes čia skraido daugybė jūrinių paukščių, be to, būtent čia dauginasi retieji uoliniai kuoduotieji pingvinai. Parke taip pat gyvena vienintelė visame pasaulyje takahe paukščių populiacija. Šie dideli neskraidantys paukščiai ilgą laiką buvo laikomi išnykusiais. Nacionaliniame parke lizdus suka valstybės saugomi ant išnykimo ribos esantys paukščiai: kiviai, kaka papūgos, vekos, Naujosios Zelandijos sakalai, neskraidančios kakapo papūgos.
Pakrantėje galima pamatyti įvairių rūšių delfinus, kašalotus, orkas, jūros lokius, jūrų dramblius ir leopardus. Turistus taip pat traukia nuostabūs ežerai ir žmogaus nepaliesti miškai, kurių oru reikia būtinai pakvėpuoti prieš kelionę į fiordus. Vienintelis dalykas, galintis apsunkinti keliautojų gyvenimą – beveik pusę metų kasdien lyjantys lietūs.
Serengeti nacionalinis parkas, Tanzanija
Išvertus iš čia gyvenančios masajų genties kalbos, parko pavadinimas reiškia „begalines lygumas“. Mums ši vieta tapo geriau žinoma dėl legendinio animacinio filmo „Liūtas karalius“, kuris buvo įkvėptas Afrikos gamtos grožio. Vyresnės kartos skaitytojai galbūt dar atsimena rašytojų Henry Ridderio Hagardo, Bernhardo Grzimeko ir žurnalisto Vasilijaus Peskovo rašinius, kuriuose vaizdžiai pasakojama apie nuostabius Tanzanijos gamtos peizažus.
Dėl čia gyvenančių žvėrių Serengeti nacionalinis parkas garsėja visame pasaulyje. Parke gyvena apie 500 paukščių rūšių ir 3 milijonai gyvūnų, kurių didžiąją dalį sudaro zebrai ir antilopės gnu. Kasmet, vos tik prasidėjus sausajam metų laikotarpiui, mokslininkai tyrinėja šių gyvūnų migraciją. Be to, nacionaliniame parke įsikūrė ir tūkstančiai hienų, raganosių, dramblių, kurie nuolat gina savo teritorijas ir kovoja už teisę jose vadovauti. Kiekvienas keliautojas, pabuvojęs Serengeti nacionaliniame parke, ima suvokti, kad žmogus – tai viso labo smėlio grūdelis šiame besisukančiame gyvenimo rate.
Manyara ežero nacionalinis parkas, Tanzanija
Kai paveikslėliuose matote ežero paviršiumi vaikštančius milžiniškus rožinių flamingų pulkus arba ramiai besiganančius zebrus, atsiminkite, kad tokie vaizdai yra tipinis Manyara ežero nacionalinio parko peizažas. Tai sodrios augmenijos, persipynusių lianų ir keistai išlinkusių medžių buveinė, kuri vos per minutę gali pasikeisti ir tapti pelkėtų lygumų ir karštųjų versmių teritorija.
Įdomu tai, kad pats Manyara ežeras užima du trečdalius parko teritorijos, o sausros metu ežeras sumažėja kelis kartus, taip atidengdamas druska padengtus žemės plotus. Vietiniai gyventojai masajai šią druską naudoja ypatingos rūšies uostomojo tabako gamybai.
Šiame parke gyvena ne tik įvairūs egzotiniai paukščiai, bet ir daugybė kitų gyvūnų rūšių, išskyrus gepardus ir leopardus. O štai liūtai mėgsta ištisas dienas ilsėtis gulėdami po akacijomis ir stebėdami savo potencialias aukas. Tuo tarpu buivolai ir antilopės daugiausiai laiko praleidžia prie vandens.
