Dėl didesnio saugumo, šiuolaikiniai lėktuvai turi keleivių gelbėjimosi įrangą. Deguonies kaukės naudojamos lėktuvo salone kilus gaisro ar išsihermetizavimo pavojui, gelbėjimosi liemenės – vykdant avarinį nusileidimą ant vandens. O štai parašiutų neturi nei lėktuvo keleiviai, nei ekipažo nariai. Kodėl? Juk iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad parašiutai dar labiau prisidėtų prie saugaus skrydžio užtikrinimo. Deja, viskas nėra taip paprasta – plačiau skaitykite straipsnyje.
Kokios lėktuvo galimybės patekti į avariją?
Statistiniai duomenys rodo, kad galimybė žūti lėktuvo avarijoje yra 1:11000000. Galimybė žūti eismo nelaimėje yra gerokai didesnė. Ne veltui lėktuvai yra laikomi saugiausia keleivinio transporto rūšimi. Netgi galimybė, kad į jus trenks žaibas ar užgrius namo stogas yra kelis kartus didesnė.
Didesniu lėktuvų patikimumu nuolat rūpinasi aviacijos konstruktoriai. Apsaugos sistemos atnaujinamos, montuojamos dubliavimo sistemos, koreguojami nurodymai kaip elgtis ekipažui kritinėje situacijoje. Visi lėktuvo prietaisai ir sistemos yra atidžiai patikrinami prieš skrydį.
Ar parašiutas padės keleiviams?
Yra daug priežasčių, kodėl parašiutai keleiviniame lėktuve būtų tiesiog nenaudingi. Štai keletas:
- Aukštis. Avarijos dažniausiai įvyksta, kai lėktuvas yra nedideliame aukštyje – kylant arba leidžiantis. Tokiu atveju parašiutas tiesiog nespėtų išsiskleisti.
- Išorės temperatūra. Aišku, avarija gali įvykti lėktuvui pakilus į kelių tūkstančių metrų aukštį. Viena vertus, būtent tada parašiutas ir praverstų. Tačiau didesniame nei keturių kilometrų aukštyje oras yra išretėjęs ir kvėpuoti tiesiog nėra kuo. Be to, prisiminkite standartinį lėktuvo vado pranešimą: „Mūsų lėktuvas pasiekė reikiamą aukštį, temperatūra už borto minus 50 laipsnių“. Taip, lėktuvo išorėje labai šalta. Atlaikyti tokias sąlygas be deguonies baliono ir specialaus kostiumo tiesiog neįmanoma.
- Dar viena priežastis, kodėl nėra prasmės aprūpinti keleivinius lėktuvus parašiutais yra lėktuvo greitis. Rekomenduojamas skridimo greitis šuoliui su parašiutu yra maždaug 400 kilometrų per valandą. Keleiviniai lėktuvai skrenda dvigubai greičiau – 800–900 km/val. Taip, kylant ir leidžiantis lėktuvo greitis mažesnis ir siekia apie 220-270 km/val., tačiau čia mes vėl grįžtame prie pirmojo stop faktoriaus – skrydžio aukščio.
- Lėktuvo konstrukcija. Dar viena priežastis slepiasi pačioje lėktuvo konstrukcijoje. Saugiai iššokti iš lėktuvo, nebijant patekti į variklį ar atsitrenkti į sparną ar korpusą, galima tik iš lėktuvo uodegos. Greitai evakuoti visus keleivius per užpakalinę lėktuvo dalį yra nerealu. Be to, skrydžio metu lėktuvo salonas yra hermetiškas. Taigi, tokiu momentu atidaryti avarinius išėjimus yra praktiškai neįmanoma. Net jei pavyktų tai padaryti, dauguma keleivių neatlaikytų deguonies trūkumo ir didžiulių slėgio bei temperatūros skirtumų.
- Keleivių nepatyrimas. Jūs kada nors šokote su parašiutu? Jeigu taip, tai žinote, kaip nelengva užsidėti ant nugaros ir teisingai prisisegti 15 kilogramų krovinį, ypač jei situacija yra kritinė. Čia įprastinis 10 minučių instruktažas nepadės, o skirti porą valandų visų keleivių apmokymui aviakompanijos neturi galimybių.
Kodėl lėktuvuose nėra parašiutų?
Be aukščiau išvardintų, yra ir kitų priežasčių, kodėl lėktuvų neįmanoma aprūpinti šia gelbėjimosi priemone:
- Ekonominis požiūris. Jeigu aviakompanijos aprūpins lėktuvus parašiutais, apie pigius lėktuvo bilietus keleiviai galės tik pasvajoti. Pirma, parašiutai kainuoja labai brangiai: nuo 700-1000 dolerių už vienetą. Padauginkim iš keleivių skaičiaus ir gausime kelių šimtų tūkstančių dolerių išlaidas tik parašiutų pirkimui. Antra, parašiutams reikia nuolatinės techninės priežiūros ir periodiško perlankstymo. Tam tektų papildomai samdyti darbuotojus. Galiausiai, kiekvienas parašiutas turi savo naudojimo laiką ir net jei jis tiesiog guli, po kelių metų parašiutą teks keisti. Visas šias išlaidas tektų padengti keleiviams.
- Kiek svertų lėktuvas su parašiutais. Pilnai sukomplektuoto gelbėjimosi parašiuto svoris yra apie 15 kilogramų. Jeigu lėktuve telpa 200 keleivių, tai lėktuvo su parašiutais svoris padidėja trimis tonomis. Tokiu atveju, aviakompanijos turės arba mažinti keleivių skaičių lėktuve, arba kelis kartus mažinti keleivių bagažo pervežimo normas. Tai vėl turės įtakos bilietų kainoms. Be to, kyla klausimas, kur lėktuvo salone sudėti parašiutus? Jeigu po sėdynėmis – tada keleiviai neturės kur dėti kojų. Jeigu bagažo lentynose virš sėdynių – nebus kur pasidėti rankinio bagažo.
Ar galima pasiimti savo parašiutą?
Teoriškai, taip, tačiau praktiškai vis tiek negalėsite juo pasinaudoti dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Be to, parašiuto svoris ir išmatavimai neatitinka nurodytų rankinio bagažo normų, todėl jis tiesiog atsidurs bagažo skyriuje.
Apibendrindami galime pasakyti, kad yra daug priežasčių, dėl kurių neapsimoka aprūpinti lėktuvus parašiutais. Pirma, aprūpinti lėktuvą tokia gelbėjimosi įranga yra brangus malonumas, kuris tiesiogiai paveiks skrydžio kainą. Antra, bet kurio lėktuvo pakilimo masė yra apribota ir parašiutai lėktuve neleis pervežti keleivių bagažo. Trečia, kilus kritinei situacijai, parašiutas vargiai išgelbės keleivį vien todėl, kad iššokti iš dideliame aukštyje iš dideliu greičiu skrendančio lėktuvo yra labai labai pavojinga užduotis.
