Sakoma, kad dabartiniais laikais aviacija tėra susisiekimo priemonė, o štai prieš 25 ar 50 metų civilinė aviacija išgyveno tikrą aukso amžių. Vis dėlto, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo ir tam yra keletas priežasčių. Tradiciškai, viskas, kas buvo praeityje, prisimenama su ilgesiu ir nostalgija. Žolė žalesnė, dangus ryškesnis ir taip toliau. Analogiška situacija yra ir su aviacija. Dabar daugelį būtų galima nustebinti nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip lėktuvo salone, keleivių akyse, prieš kelias dešimtis metų buvo pjaustomas kiaulienos kumpis. Tačiau ši nuotrauka neturėtų jūsų klaidinti, nes tais laikais skraidyti buvo kur kas sunkiau, sudėtingiau ir brangiau. Patys palyginkite, kaip civilinė aviacija atrodė prieš pusę amžiaus ir kokia ji yra dabar.
Bilietų pirkimas
Mes jau esame įpratę, kad nusipirkti lėktuvo bilietą užtrunka vos kelias minutes, o kartais ir sekundes. Dabar įsigyti bet kurių avialinijų skrydžio bilietą galima iš bet kurio pasaulio taško, svarbiausia, kad būtų užtikrintas stabilus ir pakankamai greitas interneto ryšys. Tačiau taip paprasta buvo ne visada.
Prieš dvi-tris dešimtis metų daugiausia, ką buvo galima padaryti internetu, tai rezervuoti lėktuvo bilietą, o jį pirkti reikėdavo bilietų kasose. Dar anksčiau interneto iš viso nebuvo. Tuomet tekdavo arba skambinti pažįstamam kelionių agentui telefonu ir taip rezervuoti skrydžio bilietus (ir vis tiek tekdavo važiuoti jų apmokėti ir atsiimti kasose) arba važiuoti į kelionių agentūrą ar oro bendrovės ofisą ir visas pirkimo procedūras atlikti vietoje. Beje, vietų į pageidaujamą reisą galėjo ir neužtekti, skrydžiai su persėdimais tuo metu nebuvo tokie populiarūs ir prieinami kaip dabar, todėl atostogų sezono metu, ypač vasarą arba prieš Naujuosius metus, lėktuvo bilietų pageidaujama kryptimi reikėdavo laukti net keletą dienų. Stovėjimas eilėse, deja, taip pat buvo neišvengiamas.
Svarbiausia – reikėdavo gauti popierinį bilietą. Duomenys apie skrydį tada nebuvo saugomi serveriuose. Nors aviakompanijos turėjo informaciją apie parduotus bilietus, tačiau į lėktuvo saloną buvo galima patekti tik su popieriniu specialaus pavyzdžio bilietu. Ir geriau buvo jo nepamesti, nes bilietas faktiškai negalėjo būti atkurtas. Juk pamesti kažką nėra taip jau sudėtinga, ar ne?
Dar vienas skirtumas tarp „tada“ ir „dabar“ yra kainos. Anksčiau skraidyti buvo brangu. Pavyzdžiui, prieš 40 metų JAV avialinijų skrydžio bilietas iš Niujorko į Los Andželą į abi puses kainavo 105 JAV dolerius, kas šiais laikas būtų lygu 900 dolerių. Šiandien su ekonominės klasės bilietu tokiu pačiu maršrutu galima nuskristi už 170 dolerių.
Analogiška situacija buvo ir Sovietų Sąjungoje, kurioje lėktuvo bilietų kainos buvo fiksuotos. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje skrydžio ekonomine klase bilietas iš Maskvos į Tolimuosius Rytus kainavo 178 rublius. Atsižvelgiant į dabartinę infliaciją, dabar tai būtų beveik 17 000 rublių (232 eurai). Šiandien toks bilietas kainuoja 13 200-15 000 rublių (180-205 eurus). Ir tai skrydis lėktuvu, kuriame yra USB jungtys, elektros lizdai, prie keleivio formų prisitaikančios kėdės ir multimedijos sistema. Pigiau ir patogiau – mūsų laikų paradoksas.
Išankstiniai skrydžio formalumai
Atminkite, kad prieš kelis dešimtmečius tokių pavežėjimo paslaugų kaip Uber nebuvo. Išsikviesti taksi reikėdavo laidiniu telefonu iš namų. Dar buvo galima važiuoti nuosavu automobiliu (kas tuo metu taip pat buvo didelė prabanga) arba viešuoju transportu. Nebuvo jokių išmaniųjų telefonų – tik storos telefonų knygos arba aplinkinių patarimai. Beje, lagaminų su ratukais taip pat praktiškai nebuvo. Tiksliau, buvo nepatogūs jų modeliai, kuriuos reikėjo tempti paskui save, tačiau liūto dalį visų lagaminų sudarė lagaminai be ratukų. Patogūs kelioniniai lagaminai ant ratukų rinkoje atsirado maždaug prieš 30 metų. Mums ir patiems atrodo neįtikėtina, kad dar visai neseniai visą svorį reikėjo tampyti patiems!
Tačiau praeityje buvo ir privalumų. Prieš 50 metų nebuvo tiek formalumų – oro uoste atiduodavote savo bagažą ir eidavote į lėktuvą. Nuodugnios keleivių patikros, kuri dabar užima nemažai laiko, praktiškai nebuvo, o skrydžio biliete iškart būdavo atspausdinama ir keleiviui priskiriama vieta lėktuvo salone. Deja, tokia paprasto laipinimo į lėktuvą era tęsėsi neilgai ir šiandien, tam, kad patekti į lėktuvo saloną, reikia įveikti daugybę patikrų. Tik žinokite, kad taip buvo ne visada.
Dar vienas svarbus aspektas – bagažo apribojimai. Anksčiau toks dalykas neegzistavo – juk kaip galima keliauti be bagažo? Ir apskritai, kodėl tie bagažo apribojimai atsirado? Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje prasidėjo skrydžių bumas ir oro bendrovės ėmė ieškoti priemonių, kurios padėtų sumažinti patiriamas kelionės išlaidas. Vienas iš pagrindinių pasiūlymų buvo apmokestinti papildomą bagažą. Palaipsniui toks taupymo būdas prigijo visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje ir galiausiai Azijoje. Būtent teisiškai įtvirtinti bagažo apribojimai daugelyje šalių leido sparčiai iškilti pigių skrydžių bendrovėms, kurios labai prisidėjo prie kasmet augančio pervežamų keleivių skaičiaus.
Lėktuvo salone
Šiais laikais keleiviai dažnai reiškia nepasitenkinimą dėl įvairių dalykų lėktuvo salone: nuo vietos kojoms iki maisto. Anksčiau šiuo klausimu viskas buvo kur kas geriau. Iki praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžios lėktuvuose buvo pakankamai vietos kojoms ir niekas nesiruošė jos mažinti. Tačiau tada skrydžiai lėktuvui ėmė sparčiai populiarėti ir norint pergabenti kuo daugiau keleivių, reikėjo įrengti daugiau sėdimų vietų, dėl ko ir susiaurėjo erdvė tarp sėdimų vietų. Tada buvo galima skraidyti užsimetus koją ant kojos ir atsisėsti bet kurioje laisvoje vietoje. Šiandien, ypač renkantis pigių oro linijų paslaugas, patogiai sėdėti galima nebent pasirinkus prie avarinio išėjimo esančias vietas.
Su maistu taip pat viskas buvo paprasčiau. Nors lėktuvas ir nebuvo restoranu, tačiau maitinimas buvo įskaičiuotas į bilieto kainą. Šiandien kiekvienas vežėjas sprendžia pats – maitinti keleivius ar siūlyti jiems maistą už papildomą mokestį.
O ko senais laikais nebuvo, tai visko, kas liko. Visų pirma, keleivių kėdės buvo visiškai kitokios. Jose nebuvo USB jungčių, elektros lizdų ar ekranų ekonominės klasės vietose. Bevielis internetas ar serveris su filmais ir muzika? Ne, nebuvo. Tik knyga, žurnalai ir jūsų kaimynai, su kuriais buvo galima pasikalbėti. Ir žinoma – kryžiažodžiai.
Antra, neegzistavo jokios lojalumo programos. Pirmąją lojalumo programą United Airlines įvedė 20 a. 7-ame dešimtmetyje įvedė, tačiau ta programa labai skyrėsi nuo dabartinių. Dažnai su United Airlines skraidantiems keleiviams buvo dalinami suvenyrai ir dovanojamos dovanėlės. Mums labiau suprantamų mylių kaupimo ir įvairių nuolaidų istorija prasidėjo tik 1981 metais, kuomet tokią lojalumo programą įvedė American Airlines avialinijos. Ar verta sakyti, kad Sovietų Sąjungoje lojalumo programos neegzistavo? Posovietinėse šalyse pirmoji tokią praktiką 1995 metais pradėjo taikyti Transaero oro bendrovė.
Atvykimas
Daugelis iš jūsų tikrai esate matę vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip lėktuvas sustoja prie terminalo, o po to keleiviai per kelias akimirkas jau atsiduria prie taksi arba autobusų stovėjimo aikštelių ir gali toliau važiuoti savais keliais. Prieš pusę amžiaus tokie vaizdai buvo įprastas dalykas, tačiau su reaktyvinių variklių atsiradimu pasikeitė ir oro uostų darbo principas – atsirado naujos stovėjimo aikštelės, buvo pradėtos taikyti naujos keleivių aptarnavimo technologijos. Naujovių atsiradimo rezultatas – dabar, norint iš lėktuvo salono pasiekti išėjimą iš oro uosto terminalo, reikia įveikti daugybę painių ir ilgų koridorių. Žinoma, tai buvo neišvengiama, nes populiarėjant civilinei aviacijai ėmė skraidyti vis daugiau žmonių.
Taip pat nereikia manyti, kad dėl to, jog anksčiau skraidė mažiau žmonių, keleivių bagažas dingdavo rečiau. Lagaminai prapuldavo ir tada, tačiau dabar pagal unikalų bagažo numerį internetu galima atsekti savo lagamino buvimo vietą. Seniau tokių technologijų nebuvo – reikėdavo skambinti į oro uostą, laukti ir tikėtis, kad viskas bus gerai ir jūsų daiktai atsiras.
Dabar geriau nei anksčiau!
Prieš 50 metų aviacija atrodė unikaliu reiškiniu, jungiančiu miestus, valstybes ir žemynus. Skrydis lėktuvu kiekvienam keleiviui tapdavo neužmirštama patirtimi, o viskas, kas buvo lėktuve, prilygo technologijų stebuklui. Nuo tada daug kas pasikeitė. Šiandien mes skraidome vis daugiau ir dažniau, keleiviniai lėktuvai gali įveikti kur kas didesnius nuotolius ir pasiekti miestus, į kuriuos anksčiau buvo galima nuskristi su dviem ar net trim persėdimais. Dabar internetu galime naudotis ir lėktuve, o norint nusipirkti skrydžio bilietą užtenka iš kišenės išsitraukti išmanųjį telefoną. Kai kurie žmonės skraido taip dažnai, kad jau mintinai gali atpasakoti visas saugumo instruktažo detales. Tačiau ar dėl to skrydžiai lėktuvu prarado savo žavesį? Ar kelionė dangumi jaudina mažiau nei prieš 50 metų? Žinoma, kad ne!
