Šiandien viena iš dažniausiai pasitaikančių fobijų yra aerofobija – baimė skristi lėktuvu. Jei remtumėmės tik statistika, toks faktas atrodytų keistas, nes lėktuvas šiais laikais yra bene saugiausia ir patikimiausia transporto priemonė. Tačiau žmones, susiduriančius su aerofobija, statistika mažai guodžia, nes neretai baimė nugali sveiką logiką. Tokiais atvejais įveikti skrydžio baimę gali tik kvalifikuotas psichologas. O štai žmonėms, kurie tiesiog jaučia nerimą prieš skrydį ar skrydžio metu, tačiau nejaučia paniškos baimės, egzistuoja naudingi patarimai, kurie gali padėti susitvarkyti su nemaloniais pojūčiais ir mintimis.
Su retomis išimtimis, visi lėktuvo keleiviai patiria nežymų diskomfortą ar nerimą – netgi pilotai. Turėkite omenyje, kad tai nėra skrydžio baimė – šį jausmą žmonės patiria dėl praretėjusio oro skrydžio metu, todėl jausti diskomfortą yra visiškai natūralu. Tačiau jeigu jūsų nervai įsitempia vos tik nusipirkus lėktuvo bilietą, o atvykę į oro uostą imate drebėti iš baimės ir net nedrįstate pažiūrėti į lėktuvo pusę, tuomet tai yra aerofobija. Su lengva jos forma galima susitvarkyti pasinaudojus šiame straipsnyje esančiais patarimais, o jeigu susiduriate su sunkia aerofobijos forma – vertėtų kreiptis į psichologą.
Bet kokiu atveju, visada reikia išsiaiškinti, ko tiksliai bijote, nes tai nebūtinai gali būti skrydžio baimė. Kai kuriuos žmones gąsdina uždara lėktuvo erdvė, kitiems baimę sukelia aukštis. Uždarų erdvių ir aukščio baimė mažai ką turi bendro su skrydžių baime.
Aerofobijos simptomai
- Jaučiate stiprią baimę prieš skrydį;
- Lėktuvui kylant jūs iš visų jėgų spaudžiatės prie lėktuvo sėdynės, rankomis įsikimbate į porankius, stipriai prakaituoja delnai;
- Nuolat stebite stiuardesių veidus ir bandote suprasti jų mintis (galbūt kažkas negerai?);
- Skrydžio metu nuolat klausotės variklių skleidžiamų garsų, o garsui vos pasikeitus, imate panikuoti;
- Pradedate panikuoti prasidėjus menkiausiai turbulencijai;
- Keičiantis aukščiui arba lėktuvui keičiant skridimo kryptį, imate nervintis ir panikuoti;
- Prieš skrydį jaučiate poreikį išgerti alkoholio arba raminamųjų, kai kuriais išskirtiniais atvejais – antidepresantų.
Jeigu jums būdingi tokie pojūčiai, egzistuoja 80% tikimybė, kad jūs turite stiprią skrydžio baimę.
Ko negalima daryti kenčiant nuo aerofobijos
Žmogui, turinčiam stiprią fobiją, sunku ką nors logiškai paaiškinti, ypač jeigu objektas, sukeliantis baimę, jau veikia tokį asmenį. Jeigu jums artimas žmogus arba jūs pats kenčiate dėl skrydžio baimės, skrydžiui lėktuvu vertėtų pasiruošti iš anksto.
Kenčiant nuo aerofobijos negalima:
- Mažinti streso alkoholiu. Visų pirma, gerti alkoholio nereikėtų bet kokiu atveju, nes neigiamas jo poveikis ypač sustiprėja skrydžio metu. Antra, dauguma oro bendrovių vis labiau griežtina alkoholio vartojimo taisykles skrydžio metu ir apskritai nenori priimti girtų keleivių. Tokie asmenys negali kontroliuoti savęs ir elgtis adekvačiai, o tai gali kelti pavojų kitiems keleiviams. Trečia, dideliame aukštyje mažėja kraujo spaudimas, todėl alkoholis į kraują patenka kur kas greičiau, dėl ko žmogus stipriai apgirsta. Esant stipriam girtumui, kovoti su baime neįmanoma.
- Nuteikinėti savęs neigiamoms pasekmėms. Daugelis žmonių yra linkę iš anksto prisiskaityti istorijų apie aviakastrofas, peržvelgti lėktuvo nuolaužų nuotraukas internete. Šito daryti nevertėtų – kuo mažiau negatyvios informacijos, tuo daugiau pozityvo.
Tikimybė žūti aviakastrofoje yra 1 iš 12 000 000. Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokite, jog 12 milijonų gyventojų turinčiame mieste per metus numiršta tik vienas žmogus. Štai tokie šansai žūti lėktuvo katastrofoje.
Aerofobijos problema ir jos paplitimas kaip tik ir yra susijęs su plačiu informacijos apie aviakastrofas prieinamumu. Be to, pavieniai atvejai visada iššaukia didžiulį žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį, taip užgoždami dešimtis tūkstančių sėkmingų skrydžių. Kuo mažiau neigiamos informacijos gaus aerofobiją patiriantis asmuo, tuo jam bus lengviau susitvarkyti su savo baime.
Skrydžių statistika
Jeigu bijote skraidyti, galbūt jus nuramins šie skaičiai:
- Kiekvieną sekundę danguje skraido nuo 4 iki 10-ies tūkstančių lėktuvų. Įsivaizduokite, kiek žmonių nuolat yra ore;
- Kasdien visame pasaulyje įvykdoma daugiau nei 50 000 sėkmingų skrydžių;
- Kasmet lėktuvais pervežama daugiau nei 5 milijardai žmonių;
- Per metus lėktuvų avarijose žūna vos apie 300 žmonių.
Palyginimui, remiantis oficialia statistika, Lietuvoje 2018 m. eismo įvykiuose buvo sužeista beveik 4000 žmonių.
Su lėktuvų skrydžiais susiję stereotipai
Aerofobijos problema slypi stereotipuose ir prietaruose, kurie vyrauja žmonių sąmonėje. Viena iš pirmųjų baimių – lėktuvo patekimas į turbulencijos zoną. Visi esame mate filmų apie katastrofas, todėl pats žodis „turbulencija“ sukuria kažką baisaus ir neįveikiamo. Tačiau keleiviniai lėktuvai yra aprūpinti dubliuotomis apsauginėmis sistemomis, kurių dėka laineris negali tiesiog imti ir nukristi iš dangaus.
Turbulencija yra normalus ir visiškai įprastas dalykas, susijęs su oro srovių judėjimu atmosferoje, drėgmės ir slėgio pokyčiais. Oro tankis tampa nevienodas, todėl lėktuvas, įskridęs į tokią zoną, susiduria su vibracijomis. Bijoti krestelėjimų nėra prasmės – lėktuvų konstrukcijos puikiai pritaikytos atlaikyti ir kur kas didesnes apkrovas. Svarbiausia, pilotai žino apie turbulencijos zonas ir apie tai iš anksto perspėja keleivius.
Dar šiek tiek statistikos: per paskutiniuosius 20 metų nė vienas lėktuvas nenukrito ir nenukentėjo nuo turbulencijos. Kasdien įvyksta tūkstančiai skrydžių, kurių dauguma patenka į silpnesnes ar stipresnes turbulencijos zonas, tačiau visada sėkmingai pasiekia kelionės tikslą.
Kitas dažnas stereotipas yra susijęs su lėktuvų amžiumi. Žmonės mano, kad iš kitų oro bendrovių perpirkti naudoti lėktuvai nėra saugūs. Pradėti reikėtų nuo to, kad visi iki vieno keleiviniai lėktuvai pereina nuodugnią techninę apžiūrą ir vėliau yra nuolat prižiūrimi profesionalių mechanikų.
10-20 metų amžiaus lėktuvas nėra pasenęs. Oro bendrovės sėkmingai naudoja ir 25 metus skraidančius lėktuvus – viskas priklauso ne nuo jų amžiaus, o nuo atliktų reisų skaičiaus, kuris yra griežtai sekamas. Vienintelis minusas, kad atsirandant naujiems moderniems keleiviniams laineriams, tokie lėktuvai morališkai pasensta, tačiau tai niekaip neįtakoja jų patikimumo. Pavyzdžiui, didžiausią lėktuvų parką pasaulyje turinčios oro bendrovės Delta Airlines lainerių vidutinis amžius siekia 20 metų. Šis faktas oro bendrovei netrukdo kasdien sėkmingai pervežti tūkstančių keleivių.
Faktai, patvirtinantys skrydžių saugumą
Remdamiesi faktais, mes norime jums įrodyti, kad lėktuvai yra pati saugiausia transporto priemonė:
- Visos lėktuvo sistemos yra dubliuotos. Jeigu vienai sistemai kažkas nutinka, jos darbą atlieka atsarginė;
- Lėktuvas negali tiesiog imti ir nukristi iš dangaus. Vaizdžiai tariant, oras lėktuvui yra tarsi greitkelis automobiliui – dėl savo konstrukcijos skrisdamas laineris remiasi į orą;
- Kiekvienas lėktuvas turi 2-4 variklius, tačiau gali skristi ir nutūpti vos su vienu. Vieno iš variklių gedimas įvyksta maždaug kartą per 2 milijonus skraidymo valandų – tai būtų apie 230 metų skraidymo;
- Bet kuris lėktuvas yra aprūpintas keliomis priešgaisrinėmis sistemomis;
- Aviakastrofos įvyksta dėl visos grandinės priežasčių. Kiekvieną atvėjį analizuoja ekspertai, kurie po to teikia rekomendacijas, skirtomis užkirsti kelią panašiems įvykiams.
Kaip įveikti skrydžio baimę?
Įveikti skrydžio baimę bus lengviau, jeigu tuo užsiimsite iš anksto. Pradėkite ruoštis dar pirkdami bilietą – išsirinkite jums labiausiai patinkančią vietą lėktuvo salone. Jeigu jūsų baimė susijusi su aukščiu – sėskite arčiau praėjimo ir pro lėktuvo iliuminatorių matomi vaizdai jums bus visiškai neaktualūs. Jeigu bijote turbulencijos – rinkitės vietą lėktuvo priekyje.
Susikurkite sau saugumo ir komforto jausmą. Apsirenkite patogiais ir laisvais rūbais, stiuardesės paprašykite pagalvės ir antklodės. Užsidėkite ausines ir skrydžio metu klausykitės ramios, atpalaiduojančios muzikos.
Lėktuvo salone su savimi turėkite saldainių arba kramtomos gumos – kramtymas padeda įveikti ausų užgulimą ir supimą.
Jei vėl atsiranda baimė, išbandykite kvėpavimo pratimus: giliai įkvėpkite per burną ir lėtai iškvėpkite per nosį. Taip kvėpuodami susitelkite į pojūčius kūne – pajuskite kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą, įsivaizduokite, kad iškvėpdami atsikratote nerimo ir baimės.
Svarbiausia, nusiteikite pozityviai. Galvokite apie kelionės tikslą, apie atostogas arba oro uoste jūsų jau laukiančius žmones. Malonios mintys padeda tvarkytis su stresu.
