Jei ieškote neįtikėtino grožio ir egzotiškų nuotykių – jie gali būti tiesiog jums po kojomis, tiksliau, po plaukmenimis.
Naudinga kelionei - Pigūs skrydžiai į Meksiką
Skulptorius Jasonas deCaires Tayloras keletą metų dirbo nardymo instruktoriumi Grenadoje, tačiau, kai jam sukako trisdešimt, kažkas jame pasikeitė. Kaip Jasonas pats pasakoja, nors ir labai mylėdamas vandenyną, jis nusprendė, kad mokyti žmones nardyti nėra tai, kuo norėtų užsiimti visą gyvenimą. Jis nusprendė kreiptis į savo vadovybę ir į šalies vyriausybę pagalbos, kad galėtų vandenyno dugne sukurti betoninių skulptūrų muziejų (Grenadoje, o vėliau ir netoliese esančiame Kankuno kurorte, Meksikoje). Kam? Pirma, tai gražu: statulos po vandeniu atrodo tiesiog pasakiškai, ypač, kai pro vandens sluoksnį prasiskverbia ryškūs saulės spinduliai. Antra, Jasonas nusprendė, kad šios statulos laikui bėgant taps namais daugybei mikroskopinių jūros gyvūnų, kurie stipriai nukentėjo po 2004 metais Grenadą užgriuvusio uragano ir toliau kenčia nuo nardymu užsiimančių turistų. Eksponatai turėtų būti žmogaus ir vandenyno bendros kūrybinės veiklos rezultatu – jūros padarų apgyvendintos, neatpažįstamai siurrealistiškai pasikeitusios žmonių sukurtos statulos.
Pirmuoju projektu tapo „Pasimetęs korespondentas“ – skulptorius šią kompoziciją dedikavo savo neseniai mirusiam seneliui rašytojui. Povandeninė statula turėjo tapti nauju atrakcionu snorkelingo – paviršinio nardymo – mėgėjams, nes kitų patrauklių turistinių pramogų Grenadoje tiesiog nebuvo.
2007 metais Tayloras sukūrė „Permainingumus“ – ratu sustatytas už rankų besilaikančių berniuko ir mergaitės skulptūras. Nepaisant to, kad statulos buvo visiškai vienodos, ant jų įsikūrę jūros gyventojai ant kiekvienos skulptūros sukūrė unikalius piešinius. Dėl smėlėto vandenyno dugno skulptūras buvo itin sunku pastatyti – šis darbas truko dešimt dienų. Net jei dugnas nėra lygus, kiekvienos skulptūros vieta parenkama taip, kad būtų santykinai negilu ir jaustųsi vandens srovės, kurios ir atneša prie skulptūrų mikroskopinius jūros gyventojus. Nors pačios statulos yra gana sunkios ir sveria kelis centnerius, o kartais ir tonas, jos papildomai tvirtinamos prie dugno, kad jų nenuneštų nei srovė, nei cunamis.
Po 2008 metų krizės atsirado kompozicija „Bankininkai“ – ant kelių klūpantis žmogus, įkišęs galvą į smėlį. Jis simbolizuoja tam tikrą bankininkų trumparegiškumą ir konstatuoja liūdną realiją: pinigai pakeitė visas kitas vertybes. 2012 metais prie klūpančio žmogaus prisidėjo keli jo kolegos ir kiekvienas jų užpakalyje turėjo skylutę – skulptūros tapo puikiais jūrinių ungurių namais. Kaip paaiškino pats dailininkas, toks buvo jo simbolinis kerštas Aukso Veršio pasauliui.
„Antropocenas“. Nuskandinto VW Vabalo priešistorė yra liūdna. Prie vienos iš Tayloro skulptūrų įsikūrė didžiulė omarų šeimyna – maždaug šimtas. Bet po savaitės jie be pėdsakų išnyko. Pasirodo, vieną naktį juos išgaudė vietiniai gyventojai. Kad omarus būtų sunkiau gaudyti, Tayloras suprojektavo Volkswagen Beetle automobilio skulptūrą – ji buvo tuščiavidurė, tačiau ir taip svėrė dešimt tonų. Pastatyti ją buvo sunku ir, kaip atrodė, beprasmiška: omarai sugrįžo tik po kelių metų, kai Tayloras jau to nebesitikėjo. Ant kapoto susirietęs vaikas, sako skulptorius, neturi nieko bendro su Volkswagen kompaniją krečiančiais skandalais: „aš tik norėjau sukurti vaizdingą metaforą to, ką mes paliekame ateinančioms kartoms“.
„Inercija“ – žmogus priešais televizorių, aplink jį – skardinės, cigarečių pakeliai, rankose – mėsainis. Televizorius išvarpytas daugybės skylučių, kad mailius turėtų kur slėptis.
„Tyli evoliucija“ – tai didžiulė kompozicija iš 450 natūralaus dydžio statulų. Ji jau yra Kankune, Meksikoje. Modeliais buvo vietos žvejai ir jų šeimos nariai. Projektas simbolizuoja „Sąjungą, stojusią ginti vandenyno“. Iš 450 skulptūrų, tik 90 yra unikalios, kitos yra kopijos. Dabar tai beveik 3000 jaunų koralų namai. Tai, kad skulptūros pasikartoja, dailininko netrikdo: „Po vandeniu jos taip pasikeičia, kad net jei visos būtų vienodos, po metų pasikeistų neatpažįstamai ir visos atrodytų skirtingai“. Šio eksponato sukūrimui prireikė pusantrų metų, 120 valandų darbo po vandeniu, 120 tonų cemento, 400 kilogramų silikono ir keturių tūkstančių stiklo pluoštų.
„450 žmogaus ūgio statulų – tai labai daug“, pagalvosite jūs, bet būsite tik pusiau teisūs. Iš tikrųjų, jų gamyba labai daug laiko neužima. Pačios statulos liejamos iš specialaus cemento (iš tokio cemento „Reef Ball“ kompanija statė dirbtinį rifą), kuris dėl savo faktūros jūros vandenyje leidžia smulkiems gyvūnams, daugiausiai polipams, užgriebti paviršių ir prie jo. Modelius Tayloras randa gatvėje arba internete. Norint padaryti antspaudą, žmogus ištepamas vazelinu, tada daromas gipsinis papjė mašė, tada pagal jį atliejama forma, pagal kurią jau liejamas betono gaminys. „Dauguma mano modelių net neįtaria, kad jie save jau įamžino. Bet daugeliui tai patinka. Vienas mano draugas netgi atspaudė savo skulptūrinį portretą ant marškinėlių ir dabar veda asmeninį, taip sakant, autorinį turą po muziejų“ – pasakoja Tayloras. Jis priduria, kad tikra koralų spalva atsiskleidžia tik naktį, ypač natūralioje mėnulio pilnaties šviesoje.
Norėdamas sukurti skulptūrą „Šventeiva“, Tayloras „sodino“ gyvų koralų gabalėlius į cementines duobutes. Kartais jie gali neįtikėtinai suvešėti ir tada atrodo absoliučiai siurrealistiškai, kartais apserga ir nežydi – „tiesiog kaip vaikai“, sako jis.
Bahamuose esančios skulptūros „Okeaninis Atlantas“ modeliu tapo vietos mokinė Kamila. „Ant savo pečių ji laiko vandenyną“,- sako dailininkas. „Mokinė“ sveria 60 tonų, o jūros dugne ją tvirtino šešias savaites, naudojant kelias baržas ir didžiulius kranus su tokiais pat didžiuliais atsvarais. „Ilgai stovės, bet vis tiek apaugs, nes pagrindinis dailininkas čia ne aš, o vandenynas. Aš tik kuriu daiktus, o jis suteikia jiems sielą“,- sako Tayloras.
Kaip autorius derina socialinį simbolizmą ir laukinės gamtos saugojimą, galite paklausyti TED konferencijos įraše.
Kaip nuvykti ir kiek kainuoja
Meksika. Nepaisant to, kad ši ekspozicija yra atviroje jūroje (tarp Kankuno ir Isla Mujeres), ji – tikras muziejus, kuriame galite pasirinkti patogiausią apžiūrėjimo būdą: pro stiklinį valties dugną arba panėrus su akvalangu ar su kvėpavimo vamzdeliu. Siekdama parinkti tinkamiausią variantą ir išsiaiškinti ekskursijos sąlygas, MUSA (Museo Subacuatico de Arte) muziejaus administracija rekomenduoja iškart tiesiogiai susisiekti su jais telefonu arba užpildant formą tinklalapyje. Jei pasirinksite nerti su akvalangu (dėl seklaus vandens, kuriame stovi kai kurios iš beveik penkių šimtų skulptūrų, tai ne visur įmanoma) ir jums tai bus pirmas kartas, po apmokymų tą pačią dieną gausite sertifikatą, leidžiantį jums nerti. Pats muziejus dirba visus metus, bet, dėl visa ko, jei bijote baltųjų ryklių, žinokite, kad jie birželio-rugpjūčio mėnesiais užsuka į Karibų jūros baseiną ir plaukiojimas su jais – tai atskira ekskursinė programa. Vidutiniškai skrydis iki Kankuno kainuoja apie 420-740 eurų, bet kainos nuolat keičiasi, tad primygtinai rekomenduojame mūsų internetiniame tinklalapyje pasitikrinti, ar yra pigių lėktuvo bilietų jūsų atostogų dienoms.
Grenada. Povandeninis skulptūrų parkas yra įlankoje netoli Molinere Bay paplūdimio, saugomoje teritorijoje Grenados vakarinėje pakrantėje. Nuvykti iki pakrantės, nuo kur prasideda nardymo safarių maršrutai, galima iš Grenados sostinės Sent Džordžo. Prieš neriant, turistams paaiškinama, kaip yra išsidėsčiusios skulptūros, nutolusios vienas nuo kitos per 2-5 metrus. Povandeninis skulptūrų muziejus yra visai netoliese, vakarinėje Grenados pakrantėje, keli metrai nuo Molinere Bay paplūdimio, į šiaurę nuo sostinės Sent Džordžo. Povandeninio muziejaus apžiūrai geriau pasirinkite nardymo turą lydint vietiniam instruktoriui. Panėrę galėsite pamatyti skulptūras iš arti, tuo metu, kai paviršinis nardymas, nepaisant skaidraus įlankos vandens, leis stebėti skulptūras tik iš tolo. Smulkesnę informaciją apie povandeninį muziejų ir naujausių Jasono deCaires Tayloro darbų nuotraukas galite pamatyti oficialiame The Underwater Sculpture Park tinklalapyje. Lėktuvo bilietas iki Grenados, priklausomai nuo datos, kainuoja nuo 420 iki daugiau nei 2000 eurų, tad norėdami sutaupyti ruoškitės kelionei iš anksto.
Ar reikia vizos
Turistinei kelionei į Meksiką užtenka per oficialų internetinį puslapį gauti elektroninį leidimą, kuris yra vienkartinis, galioja tik vienai kelionei ir pasinaudoti juo privalote per 30 dienų nuo išdavimo. Trumpalaikiam buvimui Meksikoje Lietuvos piliečiams vizos nereikia. Įvažiavę į šalį, būti joje galite ne ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Gautą elektroninį leidimą reikės atsispausdinti ir parodyti oro uosto pasų kontrolei. Jeigu nusprendėte skraidyti į Meksiką dažniau, tada jums būtų paprasčiau Meksikos ambasados konsuliniame skyriuje įsigyti daugkartinę vizą pusei metų arba 10-čiai metų.
Kelionei į Grenadą, jei neketinate joje likti ilgiau nei 90 dienų per pusę metų, vizos nereikia, užtenka tik galiojančio Lietuvos Respublikos paso, atgalinių bilietų ir pinigų. Jeigu važiuojate su vaikais, kiekvienas vaikas privalo turėti pasą. Jeigu jūs – vienas iš gimdytojų ir vežatės vaikus į Grenadą, tada, be notariškai patvirtinto antrojo gimdytojo sutikimo, reikės visų jo paso puslapių kopijų.
Kur dar galima rasti panašius muziejus
- Jasono deCaires Tayloro skulptūrų kompleksą, įskaitant „Rubikoną“, pabėgėliams skirtą paminklą, asmenukės skulptūrą ir dar keletą instaliacijų galima pamatyti Lanzarotės saloje, Las Koloradas įlankoje.
- Tailando Koh Tao saloje skulptorius Arnoldas Spenceris, siekdamas atkreipti dėmesį į nykstantį koralinį rifą, pradėjo kurti gana eklektiškas instaliacijas. Tačiau, turint galvoje, kad vietinės faunos nykimo priežastimi yra būtent turistai, nardyti prie povandeninių statulų verčiau nereikia. Lėktuvo bilietai iki Samujo salos dabar kainuoja 570-1140 eurų. Vis dėlto, visa kita ten gerokai pigiau.
- Tailando Phuketo saloje povandeninių skulptūrų parkas įkurtas ne iš gero gyvenimo – po siaubingo 2004 metų cunamio, kuris nušlavė ne tik pusę vietos paplūdimių, bet ir pražudė daugybę žmonių.
- Italijoje, Ligurijos San Fruttuoso miestelyje, netoli garsiojo Portofino kurorto, keliolikos metrų gylyje jūroje stovi bronzinis Kristaus paminklas – taip XX amžiaus viduryje buvo pažymėta vieno iš pirmųjų akvalangistų Dario Gonzatti žuvimo vieta.
- Povandeninis muziejus yra Egipte, prie Aleksandrijos krantų.
- Bahamų salose yra didžiulis 60 tonų Jasono deCaires Tayloro monumentas „Okeaninis Atlantas“.
- Didžiausioje Kaimanų salų saloje Grand Kaimane vandenyno duugne stovi Poseidono žmonos Amfitritos statula, kurią sukūrė kanadietis dailininkas Saimonas Morrisas.
- Havajų salų pakrantėse galima pamatyti kelias budų ir bodhisatvų statulas. Povandeninę Budos statulą galima rasti ir Balyje.
- JAV Floridos valstijoje, Majamio pakrantėje menininkai sukūrė didžiausią pasaulyje dirbtinį rifą-memorialą „Neptūnas“. Mirusiųjų pelenai maišomi su cementu ir smėliu ir didelės 16-20 akrų teritorijos dugne formuojami nekropolio elementai.
- Vandenyno dugne prie Velykų salos krantų galima rasti gigantiškas Moai galvas, kurios buvo sukurtos 1994 metais kaip filmo dekoracijos, o dabar virto žuvų namais.
