Dina – blogerė, automobilius bandanti žurnalistė ir tiesiog mergina, daug keliaujanti darbo reikalais. Tačiau net ir tada, kai nereikia dirbti, nusėdėti vietoje jai pavyksta tik tuomet, kai rankose atsiduria gera knyga... Drąsi mergina atsiradus progai leidosi į paslaptingą Artimųjų Rytų valstybę - Omaną. Šiame straipsnyje Dina mums pasakoja apie tai, koks gyvenimas vyrauja šioje turtingoje musulmoniškoje šalyje. Skaitom!
Dina, papasakok apie savo santykius su kelionėmis? Kada ir nuo ko viskas prasidėjo?
Negalėčiau savęs vadinti prisiekusia keliautoja. Visgi turiu kažkokį ilgesį naujoms vietoms, įspūdžiams ir judesiui. Pavyzdžiui, net būdama Lietuvoje, kai neturiu ką veikti, sėdu į automobilį ir važiuoju pasivažinėti. O kai ilgesnį laiką neturiu jokios darbinės ar asmeninės kelionės, atrodo, net kojų padai pradeda niežėti, kaip reikia kažkur iškeliauti.
Pirmosios kelionės autobusais buvo dar mokykloje ir ją baigus, vėliau, kai ėmiau dirbti, atsirado komandiruočių, o paskutiniuoju metu tiesiog degu noru keliauti automobiliu. Nesvarbu, ar startas Lietuvoje, ar startas kurios nors kitos šalies oro uoste.
O kada kilo idėja kelionių įspūdžiais dalintis savo bloge?
Blogą rašau dešimtmetį. Bandžiau įvairius žanrus, apie ką galėčiau rašyti, tačiau viena kažkokia tema taip ir neprilipo. Natūralu, nes esu žurnalistė ir rašymas man – savotiška meditacija. Norisi dalintis potyriais apie pačius įvairiausius dalykus, kelionės – ne išimtis. Taip ir ėmė rastis vienokie ar kitokie patarimai, kartais – vaizdo įrašai. Viliuosi, kad ateityje tokio tipo pasakojimų mano bloge tik daugės, nes pačiai smagu skaityti kelionių įspūdžius bei žiūrėti gražias nuotraukas, tad norėtųsi, kad tą patį jaustų ir mano blogo skaitytojai.
Kaip tavo gyvenime atsirado toks egzotiškas pasaulio taškas kaip Omanas?
Skrydis į Omaną nutiko netikėtai – jei taip galima pasakyti. Sunku net ir ką pasakyti daugiau, išskyrus tai, kad Omane atsiradau darbo tikslais. Galėjau rinktis, ar važiuoti, ar ne, tačiau žinodama, kad ten švęsiu savo gimtadienį, nusprendžiau, kad būtų šauni dovana pačiai sau.
Į ką reikia atkreipti dėmesį ruošiantis kelionei į Omaną? (dokumentai, apranga, skrydžiai ir pan.)
Omanas yra sąlyginai nedidelė arabiška valstybė, kurioje didžioji gyventojų dalis susitelkusi miestuose, o juos supančiose dykumose ir kalnuose gyventojų tankis labai nedidelis. Skrendant ten tikrai reikia vizos, tačiau pastarosios reikalus, užpildžius dokumentus, galima susitvarkyti tiesiog oro uoste. Verta prisiminti, kad Omanas yra tarp šalių, reikalaujančių tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Tokio Lietuvoje kol kas niekas neišduoda ir labai rekomenduoju neapsigauti reklamomis, teigiančiomis kitaip. Visi tie, kurie sako, kad išduos pažymėjimą, tiesiog už nemenką sumą jums pagamins plastikinę kortelę, kuri traktuojama kaip jūsų pažymėjimo vertimas. Dar daugiau, toks dokumentas nėra legalus, neturi jokios teisinės galios, todėl galite dar ir įkliūti į rimtus nemalonumus. Geriau pataupykite tą sumą lauktuvėms, mat, kaip bebūtų, nemažai automobilių nuomos bendrovių priima europietiško pavyzdžio pažymėjimus, tad išsinuomoti automobilį tikrai pavyks.
Iš Lietuvos tiesioginio skrydžio tikėtis neverta – tokio tiesiog nėra. Paprasčiausia skristi labiau iš Vakarų. Aš pati skridau iš Frankfurto, Vokietijos. Ten, beje, teko perbėgti per visą oro uostą iki reikiamo terminalo, iš kurio jau kilau su „Oman Air“. Skrydis kiek prailgo ir truko apie 8 valandas. Visgi, pora knygų, filmas, mankšta – ir tu jau Omane.
Keliauti į Omaną patariama tada, kai Lietuvoje ateina šaltasis metų laikas. Tada ten atvėsta iki maždaug 20-25 laipsnių šilumos, kalnuose būna apie 10 laipsnių šilumos. Toks oras komfortiškas lietuviškam kraujui, mat vasaromis ten tvyro apie 40 laipsnių karštis. Kalbant apie aprangą, Omanas ganėtinai vakarietiškas. Ypač miestuose. Tačiau piktnaudžiauti šia mintimi nepatarčiau, mat kaip bebūtų, svetimų šalių papročius ir tradicijas reikia gerbti. Apranga aktualiausia moterims, tad čia patarčiau dėvėti drabužius, dengiančius pečius, nesivilkti turinčių nemenkas iškirptes palaidinių ar suknelių, stengtis turėti kiek įmanoma mažiau apnuoginto kūno. Nebent jums patiktų įkyrūs žvilgsniai. Vietiniai pataria, kad važiuojant toliau į periferiją, derėtų pasistengti nedėvėti ir pernelyg aptemptų, kūno linijas išryškinančių, drabužių. Miestuose žmonės elgiasi laisviau, tačiau tolesniuose šalies kampeliuose tradicijos ir tikėjimas vis dar yra aukščiau visko.
Kokie buvo pirmieji tavo įspūdžiai atvykus?
Tvanku ir daugybė judesio. Akimirką net sunku suprasti, kas vyksta, ypač greta oro uosto. Visi arabų kalba kviečia sėsti pas juos į automobilį, šypsosi, mojuoja rankomis, vaikšto daugybė vyrų, vilkinčių tradicinį baltą ilgą drabužį.
Tik palikus oro uostą ėmiau matyti šalies grožį. Maskato, Omano sostinės, švarą ir tvarką, į viršų kylančius minaretų bokštus, spalvas, rytietišką architektūrą. Ir – gausybę automobilių. Omanas yra daug vairuojanti šalis. Jei Lietuvoje pykstame dėl dviejų automobilių vienoje šeimoje, ten gali būti taip, kad viena šeima turės keturis automobilius.
Dar nustebino erdvė. Platūs kelių juostų keliai, milžiniškos gatvės. Ir kaip kontrastas joms – siaurutės gatvelės miesto centrinėje dalyje, labirintai turguje.
Ar tau, ypač kaip merginai, nebuvo baisu vykti į tolimą musulmonišką šalį? Apskritai, ar tai saugi valstybė turistams ir koks yra vietinių požiūris į kitataučius?
Kaip ir minėjau, Omanas labai vakarietiškas, tam daug įtakos padarė Omano sultono Kabuso ben Saido veikla, kuris iš visų jėgų stengiasi, kad šalis būtų atvira investuotojams ir turistams. Daug ką pasako faktas, kad viena Omano ministrių yra moteris, o be to, moterims čia nedraudžiama vairuoti. Jų ne vieną mačiau važiuojant gatvėse naujutėliais automobiliais, ryšint stilingas skaras ir t.t.
Visa tai žinodama tiesiog pasidomėjau, kaip turiu ir ką galiu vilkėti. Daugiau nieko neprireikė, nes visi vietos gyventojai, matydami, kad esu užsienietė, elgėsi maloniai, neįžeidžiai ir nė karto neteko susidurti su kažkokiais nemalonumais.
Ar gali plačiau papasakoti apie Omano gyvenimo ypatumus? Kaip čia gyvena vietiniai žmonės?
Omane yra labai daug kontrastų. Tai šalis, kurioje yra apie 4 mln. vietos gyventojų ir dar apie 1 mln. atvykstančių dirbti ir pan. Miestuose žmonės gyvena geriau, turtingiau, elgiasi laisviau. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarų visureigį „Lexus NX“, perkamą pasiturinčių šeimų, Omane vadina studentų ir moterų automobiliu. Miestų gyventojai nesibodi demonstruoti prabangos, gero gyvenimo ir didybės.
Kitokia situacija keliaujant tolyn nuo pagrindinių šalies kampelių. Keliuose atsiranda labai daug senų automobilių, paprasčiau, prasčiau atrodančių žmonių. Visur matyti statybvietės, mat Omanas intensyviai tiesia autostradas, stato naujus pastatus, plečiasi. Visgi, nepaisant to, greta modernaus gyvenimo egzistuoja ir tradicinis granatų auginimas, gyvenimas kalnų gyvenvietėse, kur lietaus vanduo kaupiamas į tvenkinius, kad būtų ką gerti. Irigacinė sistema tokiose gyvenvietėse ne koks nors modernus santechnikos stebuklas, o paprasčiausi vamzdžiai ir latakai, nutiesti kilometrų kilometrus.
Greta paauksuotų rūmų egzistuoja iš akmens ir molio drėbti ištisi kaimeliai be jokių ypatingų komunikacijų. Greta vairuojančių moterų vis dar egzistuoja ištisos bendruomenės, kuriose tokie dalykai kaip kraujomaiša ar giminaičių tuoktuvės yra visiškai normalus dalykas. Kaip ir sakiau – kontrastų čia tikrai netrūksta.
Kokias vietas rekomenduotum aplankyti Omane? Ką gali papasakoti apie vietos virtuvę?
Man keliaujant ypatingą žavesį kelia tenykštės šventovės. Ypač didžioji Omano mečetė, apie kurią galima parašyti ištisą „Wikipedijos“ puslapį. Daug kas joje yra nesuvokiamo dydžio, brangumo ir įspūdingumo. Nors mačiusiems mečetę Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ši tokio didelio įspūdžio nepaliks. Visgi aš rekomenduočiau čia praleisti bent pusdienį, ypač, jei jus žavi tradicinė arabiška architektūra, prabanga, geometrinių formų taisyklingumas, raštai ir pan.
Ieškantiems autentikos, rekomenduočiau užsukti į Omano turgų. Ir, žinoma, ką nors nusipirkti. Tiesa, Omanas turi daugybę imigrantų iš Pakistano ir jie užėmę visus kampelius. Todėl kartais turguje pasijunti tarsi būtum ne vienoje arabiškų šalių, o Indijoje. Visgi tai taip pat suteikia savotiškos egzotikos.
Virtuvė yra mano pati silpniausia vieta keliaujant. Bandymai maistu man gali pavirsti ligoninės palata, todėl stengiuosi ragauti tik natūralius produktus. Todėl rekomenduočiau būtent čia paragauti granatų (jie savotiškai nacionalinis vaisius, kurį baigia išstumti alyvuogės), datulių (nes tokių skanių vargu ar rasite kur kitur) ir jų kavos su kardamonu arba karštos imbierinės arbatos.
Kalbant apie lauktuves, sakyčiau, verta užsukti į Omano garsiausio prekės ženklo – kvepalų „Amouage“ – gamyklą. Tai viena iš dabar jau dviejų (antroji šiemet atidaryta Londone) vietų pasaulyje, kur gaminami ypač garsūs, prabangūs ir nišiniai „Amouage“ kvepalai, taip pat yra ir aksesuarų linija.
Ir, beje, jie čia pigesni bene dukart jei lygintume kainas su specializuotomis parduotuvėmis Lietuvoje. O nenorintiems išlaidauti rekomenduočiau parvežti tradicinių smilkalų – savotiško gintaro, sakų gabalėlių – dar ilgai galėsite justi arabiškus kvapus namuose.
Omanas daugeliui asocijuojasi su neišsenkančiais naftos ištekliais ir prabanga. Ar turistams verta čia vykti? Galbūt būtų kur kas pigiau rinktis kitą šalį?
Omanas man viena tų arabiškų šalių, kuri atvira vakariečiams ir drauge išsaugojusi nemažai autentikos, tik ieškoti jos reikia toliau nuo pagrindinių šalies miestų. Tačiau tiesa, Omanas tikrai brangi valstybė ir norint apsistoti viešbutyje, pavalgyti ir t.t., teks išleisti nemažą sumą. Todėl skrendant čia verta gerokai pataupyti, o tuomet susiplanuoti kelionę taip, kad pamatytumėte kuo daugiau tiek Omano miesto, tiek ir periferijos gyvenimo, kalnų, natūralių gamtos stebuklų. Rekomenduočiau vykti ir todėl, kad, vietinių gyventojų teigimu, sultonas nebėra labai jaunas, todėl labai baiminamasi, kad prireikus jo vietą užimti naujam valdovui, šalies politinė situacija ir atvirumas Vakarams gali pasikeisti.
Ar kelionė į Omaną pateisino tavo lūkesčius?
Netgi su kaupu! Tik mielai sugrįžčiau dar kartą, nes Omane pabuvau palyginus trumpai, daug ką teko apžiūrėti kone bėgte. Mielai grįžčiau ilgesniam laikui ir su galimybe pakeliauti ramesniu tempu.
