Lietuvoje pastaruoju metu vyrauja tiesiog pasakiški orai. Tiek saulės ir šilumos nematėme jau seniai ir panašu, kad mūsų laukia fantastiška vasara. Turbūt maloniausias būdas leisti saulėtas vasaros dienas gimtinėje – ilsėtis prie vandens telkinių. Jei ne prie Baltijos jūros, tai prie ežero. Lietuvoje priskaičiuojama nuo 2600 iki 2800 natūralių ežerų ir, greičiausiai, kiekvienas iš jūsų turite savo pamėgtą vietą. Mūsų šalies ežerai pasižymi didele įvairove, todėl Airinme sudarė išskirtinių Lietuvos ežerų sąrašą ir pasidomėjo, kokiomis sąlygomis tose vietose galima ilsėtis. Galbūt šis straipsnis jums padės susiplanuoti kito savaitgalio kelionę?
Didžiausias ežeras
Didžiausio Lietuvos ežero vardu gali didžiuotis Drūkšių ežeras. 44,80 km² plotą užimantis vandens telkinys yra šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, netoli Visagino. Drūkšių ežeras ribojasi su Baltarusija: apie 1000 ha ežero ploto yra kaimyninės šalies teritorijoje. Beje, iki 1997 m. Lietuvai priklausė apie 99% viso Drūkšių ežero, tačiau po Lietuvos-Baltarusijos valstybinių sienų pakeitimo proporcijos pasikeitė.
Drūkšių ežeras žemėlapiuose pirmą kartą buvo pavaizduotas 1570 m., o 1982 m. šalia ežero buvo pastatyta Ignalinos atominė elektrinė. Nepaisant to, Drūkšių ežere niekada nebuvo užfiksuotas padidėjęs radiacinis fonas.
Drūkšių ežeras yra įtrauktas į valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą, todėl norėdami paplaukioti valtimi arba pažvejoti, privalėsite gauti Lietuvos Aplinkos ministerijos leidimus ir užsiregistruoti pasienio tarnyboje. Ežeras ir jo apylinkės pasižymi itin didele floros ir faunos įvairove, čia gyvena retos paukščių rūšys, o ežere aptinkama apie 20 skirtingų žuvų rūšių – daugiausiai ešerių ir kuojų.
Deja, bet poilsiui prie Drūkšių ežero nėra pakankamai gerų sąlygų. Tai lemia keli faktoriai:
- šalia esantis pasienio ruožas su Baltarusija, dėl kurio atsiranda įvairūs apribojimai;
- ant ežero kranto stovinti Ignalinos atominė elektrinė;
- Zarasai – ežerų kraštas, todėl aplinkui galima rasti kur kas jaukesnių ir geriau poilsiui pritaikytų vietų.
Ilgiausias ežeras
Ilgiausio Lietuvos ežero vardas atitenka Asvejos ežerui – šio vandens telkinio ilgis su visomis atšakomis siekia net 29 kilometrus! Asvejos ežeras, dar žinomas Dubingių pavadinimu, yra Asvejos regioniniame parke, 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus.
Asvejos ežere yra šešios salos, krantai smėlėti, o ežerą supa pušys. Aplink ežerą įsikūrė keletas gyvenviečių, čia įrengtos poilsiavietės turistams, todėl Asvejos ežeras yra pritaikytas poilsiui ant kranto ir maudynėms vandenyje. Asveja pasižymi labai skaidriu vandeniu, todėl nepamirškite su savimi pasiimti akvalango, kad galėtumėte pasižvalgyti po vandeniu. Žvejai taip pat turėtų suklusti: Asvejos ežere priskaičiuojama 14 skirtingų žuvų rūšių, tarp kurių daugiausiai kuojų, stintų ir lydekų.
Beje, viešėdami Asvejos regioniniame parke būtinai pervažiuokite medinį Dubingių tiltą, pastatytą dar 1934 m. Tais metais Dubingiuose ilsėjosi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kuris, negalėdamas persikelti į miestelį, davė nurodymą pastatyti medinį tiltą, kad vietos gyventojams būtų paprasčiau persikelti iš vieno ežero kranto į kitą. Dubingių tiltas yra vienas iš trijų Lietuvoje esančių medinių tiltų, kuriais važiuoja automobiliai.
Giliausias ežeras
Šioje kategorijoje nepralenkiamas yra Tauragnas. Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke esančio ežero didžiausias gylis siekia net 62,5 metro. Pasak legendos, ežero pakrantėje nakvojant kunigaikščiui Rigimundui, iš miško atėjo du taurai, kurie pasakė, kad ant kalno prie ežero yra patogi vieta apsigyventi. Po taurų pasirodymo kunigaikštis čia pastatė Taurapilio pilį, o ežerą pavadino Tauragnu.
Liepos-rugpjūčio mėnesiais Tauragno vanduo sušyla iki 20-ies laipsnių, o vandens skaidrumas siekia apie 5 metrus. Ežerą supa kalvotas reljefas, todėl plaukiodami po ežerą baidarėmis, kurias čia galima išsinuomoti (beje, kaip ir vandens dviračius arba valtis), turėsite puikią progą pasigrožėti jus supančia gamta. Šiaurinėje ežero pakrantėje yra stovyklavietės, kuriose galima ne tik maudytis ežere ir kepti ant laužo mėsą, bet ir nakvoti palapinėse. Tauragno ežere gausiai veisiasi ne tik įvairios žuvys, bet ir vėžiai, todėl turėsite unikalią galimybę ir pažvejoti ir išbandyti vėžiavimo teikiamus malonumus.
Aplink Tauragno ežerą yra ir ne viena kaimo turizmo sodyba. Jeigu nenorite nakvoti palapinėje, rinkitės vieną iš tokių sodybų, be to, kai kurios jų turi tiesioginį priėjimą prie ežero. Internetinio puslapio „Prie ežero“ duomenimis, 6-10 žmonių grupei išsinuomoti tokią sodybą parai kainuoja 150-180 eurų. Nameliuose yra visi reikalingi patogumai, taip pat kubilas ir pirtis, o svarbiausia, kad poilsiaudami prie Tauragno ežero galėsite atsiriboti nuo miesto triukšmo ir pasinerti į visišką gamtos ramybę.
Gražiausia šeima
Jeigu pažvelgsite į Google Maps žemėlapį ir surasite Metelių regioninį parką, pamatysite tris, tarsi broliai atrodančius ežerus: Dusią, Metelį ir Obeliją. Čia poilsiavę žmonės žino, kad rekomenduodami rinktis vieną iš šių „brolių“ tikrai neprašaus, todėl Dusios, Metelio ir Obelijos trejetuką galimą įvardinti kaip gražiausią Lietuvos ežerų šeimynėlę. Kiekvienas ežeras turi priėjimą prie vandens, smėlėtą krantą ir erdvę ramiam poilsiui šalia.
Metelių regioninio parko ežerai laikomi švariausiais ir labiausiai tinkamais poilsiui prie vandens. Ežerus tyliai saugo piliakalniai, kuriuos kadaise supylė jotvingiai. Prie Dusios ir Metelio ežerų įrengtos poilsiavietės turistams ir maudynių mėgėjams, tačiau ir prie Obelijos galima rasti tikrai patrauklių vietų išsikepti šašlykams ir pasideginti. Dusios ežeras yra didžiausias iš šio trejetuko ir apskritai didžiausias visoje Pietų Lietuvoje bei užima 23,34 km² plotą. Vasaromis šį ežerą renkasi buriuotojai ir žvejai. Dusioje aptinkama net 18 žuvų rūšių, daugiausiai stintų ir ešerių. Šalia esantis Metelys pasižymi paukščių, augalų ir žuvų įvairove. Vakarinėje ežero pusėje įrengta puiki ir nuolat prižiūrima poilsiavietė turistams. Čia galėsite ne tik maudytis ir degintis, bet ir užimti vaikus – šalia įrengta vaikų žaidimo aikštelė ir supynės. Be to, gražia ežerų ir Metelių regioninio parko apylinkių panorama galite pasigrožėti nuo Metelių apžvalgos bokšto viršūnės.
Poilsiautojams, norintiems čia apsistoti su nakvyne, rekomenduojame apsilankyti Lazdijų turizmo informacijos centro internetiniame puslapyje, kuriame rasite visą reikalingą informaciją ir kontaktinius duomenis.
Ežeras trijų valstybių sankirtoje
Vištytis – unikalus ežeras visoje Lietuvoje, nes šis vandens telkinys yra vietoje, kurioje susikerta net trijų valstybių – Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos – sienos. Vištyčio ežeras užima 17,83 km² plotą, iš kurio Lietuvai atitenka 5,44 km², o likusioji dalis yra Rusijos teritorijoje. Taigi per Vištyčio ežerą driekiasi Lietuvos ir Rusijos siena, o iki Lenkijos sienos – viso labo 3 kilometrai!
Vištyčio ežeras garsėja labai švariu vandeniu, todėl kartais yra vadinamas „Europos Baikalu“. Žiemą, užšalus ežerui, Vištytis tampa poledinės žūklės mėgėjų traukos vieta – ežere aptinkamos net 22 skirtingų rūšių žuvys! Vasarą žvejyba taip pat vyksta pilnu tempu, tačiau valtimis plaukiantys žvejoti žmonės turėtų būti atsargūs, nes priartėjus prie Rusijos sienos greitai gali prisistatyti pasieniečiai, o problemų juk niekam tikrai nesinorėtų. Vištyčio ežere taip pat vyksta buriavimo regatos.
Vasarą Vištytis tampa puikia vieta ramiam poilsiui. Prižiūrėtos prieigos prie vandens, smėlėtas krantas ir skaidrus vanduo pavergs kiekvieną čia atvykusį žmogų. Vištyčio ežero pakrantės yra vienos vaizdingiausių Lietuvoje: ežerą supa kalvos ir miškai, kuriuose gyvena briedžiai, elniai, vilkai, lapės, barsukai ir kiti gyvūnai. Jeigu nepatingėsite užkopti į šalia esantį Pavištyčio piliakalnį – nuo jo viršūnės galėsite pasigrožėti Vištyčio regioninio parko panorama.
Žemaitijos karalius
Plateliai – didžiausias ir giliausias Žemaitijos regiono ežeras, plytintis Žemaitijos nacionaliniame parke. Tai viena vaizdingiausių vietų visoje Žemaitijoje, kasmet pritraukianti daugybę poilsiautojų iš visos Lietuvos. Dar 1440 m. pirmą kartą paminėtas 12 km² ploto ežeras pasižymi vingiuotais krantais ir nelygiu dugnu, dėl kurio Plateliuose gausiai veisiasi žuvys. Nors pramoninė žvejyba šiame ežere griežtai ribojama, tačiau žvejoti mėgstantys poilsiautojai tikrai neliks nuskriausti.
Platelių ežere plyti septynios medžiais ir krūmais apaugusios salos. Vienoje iš jų, Pilies saloje, XV a. stovėjo Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis. Pilies salą su senąja Platelių gyvenviete jungė medinis tiltas, kurio polius dar prieš keletą metų buvo galima matyti vandenyje.
Rytiniame Platelių ežero krante yra poilsiaviečių, kuriose galėsite pasimėgauti poilsio prie vandens teikiamais malonumais. Jeigu atvyksite su nakvyne, Plateliuose rasite pakankamai didelį kambarių pasirinkimą. Išsirinkti tinkamą nakvynės vietą ir rasti kontaktinius duomenis galite čia.
Plateliuose galima ne tik maudytis, žvejoti ar degintis. Čia įsikūręs jachtklubas, kuriame veikia kavinė su baru ir lauko terasa, o jachtklubo siūlomas pramogų pasirinkimas itin platus: galite išsinuomoti valtį, baidares, vandens dviračius, išbandyti povandeninį nardymą ar tiesiog pasikaitinti pirtyje. Platesnė informacija čia.
Žiemiškiausias ežeras
Tarp Utenos ir Rokiškio miestų įsiterpė „žiemiškiausias“ Lietuvos ežeras – Sartai. Kodėl šiam ežerui galima priskirti tokį titulą? O gi todėl, kad žiemą ant Sartų ežero gyvenimas virte virė – čia vykdavo Sartų žirgų lenktynės, kasmet sutraukiančios keliasdešimt tūkstančių žmonių. Tiesa, dėl dalyvių ir žiūrovų saugumo bei griežtesnių reikalavimų trasai šiuo metu lenktynės vyksta už 8 km esančiame Dusetų hipodrome. Nepaisant pasikeitimų, Sartų ežeras išlieka populiaria vieta net ir žiemą.
Vasarą prie Sartų ežero poilsiautojus traukia pasakiškas gamtos kraštovaizdis – iš vienos pusės ežerą supa miškai, o iš kitos laukai ir pievos. Sartų ežero pakraščiai smėlėti, todėl maudynes mėgstantiems poilsiautojams nepatogumų tikrai nekils. Sartuose taip pat gausiai veisiasi žuvys, o 1937 metais čia buvo pagautas net 110 kg svėręs paprastasis šamas!
Sartų regioniniame parke, kuriame tyvuliuoja Sartų ežeras, yra 3 pažintiniai takai ir 12 stovyklaviečių, todėl atvykę pailsėti į Sartus galėsite ne tik patinginiauti prieš saulę ir iki soties prisimaudyti ežere, bet ir išnaudoti laisvą savaitgalį aktyviam laisvalaikiui. Regioninio parko teritorijoje, Baršėnų kaime, taip pat yra Sartų ežero apžvalgos bokštas. Nuo 33 metrų aukščio bokšto viršūnės atsiveria vaizdinga Sartų ežero ir regioninio parko panorama. Šiltuoju metų laiku bokštas atviras lankytojams nuo 9 iki 22 val.
