Andalūzija
Lygindami su kitais Ispanijos regionais, turistai įsitikinę, kad Andalūzija – tai Europos ir Afrikos derinys. Nuomonė pagrįsta, nes čia galima grožėtis ir maurų architektūros įvairove, ir Romos imperijos akvedukų liekanomis. Be gamtos grožybių ir istorinių paminklų, šioje Ispanijos dalyje gerai išvystytos viešbučių ir maitinimo įstaigų paslaugos bei vyrauja didelė jų pasiūla. Kiekvienas ras sau tinkamą variantą, kad atostogos Andalūzijoje paliktų patį geriausią įspūdį.
Andalūzija yra pietinėje Pirėnų pusiasalio dalyje, susideda iš aštuonių provincijų, pietuose ribojasi su britams priklausančiu Gibraltaru, vakaruose – su Portugalija, šiaurėje – su Estremadūra ir Kastilija. Andalūzijos šiaurės rytuose yra kurortinis Kosta de Almerijos regionas. Kraštovaizdis kalnuotas su aukščiausiomis viršukalnėmis Siera Nevados ir Siera Morenos kalnynuose. Regionui būdingas malonus Viduržemio jūros klimatas, pakrantėje žiemos šiltos, toliau žemyninėje dalyje kiek šaltesnės, temperatūra gali kristi ir iki 0 laipsnių. Vasaros saulėtos, puikus oras vyrauja beveik 300 dienų per metus, kurortinio sezono pabaigoje galimos liūtys.
Sevilija – Andalūzijos regiono adminstracinis centras. Svarbiausia mieto įžymybė yra garsusis Alkazaras – ištaigingi maurų stiliaus rūmai, pradėti statyti XI amžiuje. Jose buvo sprendžiama apie Magelano ekspediciją, o iš Amerikos grįžusį Kristupą Kolumbą sveikino karalienė Izabelė ir karalius Ferdinandas. Verta pamatyti Renesanso stiliaus miesto rotušę, Sevilijos katedrą, koridos areną ir toreadorų kostiumų muziejų, Centrinį Vest Indijos archyvą, kuriame saugoma gausi Ispanijos užjūrio valdų dokumentacija, bei Plaza de Espana – Ispanijos aikštę. Sevilija visada pasiruošusi priimti turistus ir siūlo aukščiausio lygio viešbučių paslaugas.
Malaga – didžiausias Kosta del Sol regiono miestas – yra ne tik kurortas, bet ir svarbus prekybos bei žvejybos uostas, laivų statykla ir karinių pajėgų bazė. Tai kosmopolitiškas Europos miestas, kur modernus gyvenimo būdas persipina su turtinga istorija ir Andalūzijos tradicijomis. Jame gimė Pablas Pikasas ir Antonio Banderas.
XX amžiaus viduryje daugiausiai dėmesio buvo skiriama turizmo vystymui, infrastruktūros plėtimui ir paplūdimių valymui, būtent todėl šiandien Malaga garsėja kaip vienas patraukliausių Europos kurortų. Tarp miesto įžymybių galima paminėti Malagos katedrą, romėnų teatro griuvėsius, Gibralfaro pilį, pastatytą ant uolos XIV amžiuje ir dažnai vadinamą švyturiu. Malagos paplūdimys tęsiasi 2,5 kilometro į rytus nuo uosto.
Baeza – dar vienas Andalūzijos miestas, garsėjantis gerai išsilaikiusia renesansine architektūra. Miestas klestėjo XVI amžiuje, kai buvo įkurtas universitetas ir pastatyta daug vertingų pastatų: Baezos katedra, Chabalkinto rūmai, miesto rotušė. Dėl savo išskirtinės architektūros Baesa su gretimu Ubedos miestu įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Antekeros miestas dar vadinamas „Andalūzijos širdimi“, nes yra pačiame regiono centre. Miesto kraštovaizdyje dominuoja Pena de los Enamorados kalnas, siejamas su legenda apie du įsimylėjėlius. Turistai gali grožėtis renesanso ir arabų laikotarpių architektūros paminklais. Antekeros dolmenų megalitinis kompleksas yra paskelbtas Pasaulio paveldo objektu.
Aktyvaus poilsio gerbėjai atostogoms Andalūzijoje dažniausiai renkasi Kosta de la Luz ir Kosta del Sol pakrantes. Tai rojus jėgos aitvarų, banglenčių, buriavimo ir skraidyklių sporto mėgėjams. Pietinės pakrantės – ideali vieta nardymui ir brangenybių paieškoms povandeniniuose urvuose. Donjanos nacionalinis parkas tinka pėsčiųjų ir dviračių žygiams, o žygiams kalnuose verta rinktis Siera Nevados kalnyną pietryčiuose nuo Granados. Žiemos sezonu čia renkasi kalnų slidinėjimo ir snieglenčių entuziastai, nes yra sudarytos puikios sąlygos šioms sporto rūšims.
Virtuvė
Andalūzijos virtuvė garsėja įvairiomis gaspačo (šaltomis) sriubomis, ypač populiari sopas ajo blanco, gaminama iš duonos, grūstų migdolų, česnako, vandens ir alyvuogių aliejaus. Visoje šalyje, ne tik pietuose, patiekiama ir šalta pomidorų sriuba – tikra vitaminų bomba, gerai atgaivinanti karštą vasaros dieną. Verta paragauti šaltos salmorecho sriubos, tirštesnės nei tradicinis gaspačas, patiekiamos su virtu kiaušiniu ar serano kumpiu.
Andalūzija, su kaimynine Estremadūra, yra didžiausia Iberico kumpių tiekėja. Iberico kumpiai gaminami iš juodosios Iberijos pusiasalio kiaulės mėsos. Kiaulės maitinasi kaštainiais ir gilėmis, kas suteikia kumpiui išskirtinį riešutų skonį. Laukinių paukščių mėsa, ant iešmo kepta aviena, naminiai avių pieno sūriai populiarūs toliau nuo jūros esančiuose miestuose ir gyvenvietėse.
Andalūzijos užeigų meniu ieškokite salotų. Populiariausios būtų ispaniškos naminės salotos iš nedidelių tuno gabalėlių, alyvuogių, žalių ir raudonų pipirų, pomidorų, svogūnų ir kietai virtų kiaušinių su alyvuogių aliejaus ir vyno acto užpilu.
Šalia mėsos ir žuvies, populiarūs ryžių ir makaronų patiekalai, pavyzdžiui, pasta puttanesca, patiekiama su kapersais, petražolėmis, aštriaisiais pipirais, pomidorais ir česnaku. Gurmanai gali mėgautis konkrečiam regionui būdingais patiekalais: vištiena su garstyčiomis ir alyvuogėmis, kiaulienos išpjova alyvuogių ir mango padaže, tortilija su alyvuogių padažu ir avokadais, jautiena su apelsinais ir cheresu. Desertui dažniausiai valgomi vaisiai arba ispaniškas karamelinis pudingas, kuris skirtingai vadinamas įvairiuose regionuose (Andalūzijoje – tocino de cielo, Katalonijoje – crema catalana).
