Briuselis – tai ne tik Europos Sąjungos sostinė, bet ir skaniausio šokolado, ploniausių nėrinių miestas, o vietiniai gyventojai čia kalba bent dviem kalbom. Šiandien mes nusprendėme surengti nedidelę ekskursiją po Belgijos sostinę ir papasakoti jums įdomių faktų apie pačias žymiausias šio miesto lankytinas vietas. Taigi, pradedam!
Besišlapinantis berniukas ir jo draugai
Jei galvojate, kad vienas iš ryškiausių Briuselio simbolių yra ES būstinė arba centrinė miesto aikštė Grand Plasas, tada jūs šiek tiek klystate. Tas simbolis – Besišlapinančio berniuko skulptūra. Taip taip, būtent su nedidelėmis jos kopijomis dažniausiai susidursite Briuselio suvenyrų parduotuvėse ir, greičiausiai, įsigysite ją sau kaip prisiminimą apie Belgijos sostinę. Besišlapinantis berniukas turi ir draugų: besišlapinančią mergaitę ir besišlapinantį šunį. Taigi, pradėję tokią subtilią temą, detaliau ją ir išsiaiškinkime.
Besišlapinantis berniukas, dar žinomas kaip Petit Julien arba Manneken-Pis, patogiai įsitaisė netoli Grand Plaso, tiesiai Rue de l‘Etuve ir Rue du Chene gatvių susikirtimo vietoje. Pirmoji statula buvo pastatyta tolimame 14 amžiuje ir greitai tapo mėgiamu vagių objektu. Dėl šios priežasties 1619 m. buvo sukurta nauja bronzinė statula, kurios autorius – skulptorius Hieronimus Duquesnoy. Tačiau nuo nuolatinių vagysčių tai negelbėjo, todėl ir šiandien mes matome tik jos kopiją. Skulptūros aukštis yra 61 cm ir sudaro tik dalį visos fontano kompozicijos. Istorija sako, kad buvo dvi berniuko figūros atsiradimo priežastys. Pagal vieną versiją, vaikėzas užgesino prie miesto sienos padėto sprogmens dagtį, nusišlapindamas ant jo. Taip jis išgelbėjo miestą nuo liūdnų pasekmių. Pagal kitą versiją, vienas tėvas mieste pametė savo vaiką. Po kurio laiko jis berniuką rado gatvėje, kai tuo metu šis šlapinosi. Ta proga laimingas tėvas padovanojo miestui statulą.
Briuselyje yra tradicija berniuko statulą rengti kostiumais. Priežastys įvairios – tiek svarbūs įvykiai, tiek ypatingos datos, o šis procesas tampa ištisa ceremonija. Be to, yra dar viena ypatybė, kai vandens srovė pakeičiama vynu, alumi arba pienu, tačiau tai daroma tik išskirtinių švenčių metu. Už visa tai atsako asociacija „Amis de Manneken-Pis/Vrienden van Manneken-Pis.
Kita mūsų eilėje – Besišlapinančios mergaitės statula-fontanas. Ji įrengta 1987 m., taip pat netoli nuo centrinės miesto aikštės Grand Plaso, Ištikimybės alėjos pabaigoje. Ją sukūrė Denis-Adrien Debouvrie 1985 m. Statulos aukštis 50 cm, ji pagaminta iš kalkakmenio. Šiandien skulptūra apsaugota geležinėmis grotomis, nes ją, deja, bando pagrobti dar dažniau nei Besišlapinantį berniuką. Pagal tradiciją, sugalvojus norą galima mesti monetą į fontaną – sakoma, kad jis būtinai išsipildys.
Šios figūros atsiradimo istorija taip pat turi dvi versijas. Pirmoji teigia, kad kažkoks Debuvri, restorano savininkas, nusprendė sukurti masalą lankytojams. Jo įstaiga buvo įsikūrusi nežymiame akligatvyje, restoraną buvo sunkiau surasti, todėl žmonių čia būdavo nelabai daug. Pagal antrą versiją, tas pats restorano savininkas pradėjo galvoti apie lygybę – Besišlapinantį berniuką Briuselio gyventojai turi, o štai merginos liko nuskriaustos! Pasakyta – padaryta. Moteriškosios Briuselio pusės džiaugsmui, restorano savininkas padovanojo miestui šią statulą.
O dabar mūsų mažieji broliai, jei jau prakalbome apie lygybę... Besišlapinantis šuo, o jei tiksliau, Besišlapinatis kiemsargis buvo pastatytas Briuselio centre dar 1998 m. Skulptūra yra natūralaus šuns dydžio ir padaryta iš bronzos. Pakėlęs galinę koją, šunelis begėdiškai šlapinasi ant šaligatvio stulpelio. Šio kūrinio autorius – skulptorius Tom Frantzen. Beje, ši skulptūra nėra fontanas, skirtingai nei dvi aukščiau aprašytos. Pagal autorių, kiemsargio figūra (o kiemsargiai yra mišrūnai) simbolizuoja Belgijos sostinės kultūrų susimaišymą, kurį mes ir matome Briuselyje.
Karališkasis parkas – nuostabus miškas miesto viduryje
Karališkasis parkas, dar vadinamas Briuseliškuoju parku, yra išsidėstęs pietrytinėje istorinės sostinės centro dalyje. Savo matmenų dėka (parko plotas – 13,1 hektaro), jis yra didžiausias Belgijos sostinės parkas. Be to, parkas įsikūręs labai patogioje vietoje, todėl yra toks populiarus tiek tarp vietinių gyventojų, tiek miesto svečių tarpe.
Viduramžių epochos laikais parko vietoje buvo miškas. Toje vietoje buvo Brabanto hercogų rezidencija. Didelė miško dalis buvo naudojama medžioklei, tačiau už dvaro buvo plotas, skirtas sodams-labirintams. Apie šio miškingo ploto gerbūvį buvo pradėta galvoti tik 1775 m. Valdžia nusprendė mišką paversti gražiu parku. Prancūzų architekto Barnabe Guimard dėka, per septynerius metus miškingi plotai įgavo klasikinio parko vaizdą. Gaila, bet šių pokyčių metu buvo nukirsta 1218 medžių, tačiau jų vietoje atsirado gražios alėjos, vedančios link Karališkųjų rūmų, Sostų aikštės ir Tautų rūmų. Parkas buvo pripildytas senovinių skulptūrų, tačiau 1790-aisiais Prancūzijos sankiulotai parkui padarė didelę žalą sunaikindami Romos valdovų skulptūras, faktiškai taip jį sužlugdydami. Laimei, parką pavyko atstatyti, tačiau tik 1817 m. Lėšas rekonstrukcijai Briuselio gyventojai surinko visi kartu.
Kas atsiduria prieš šio parko lankytojo akis? Stebina pats išplanavimas, tarsi sukuriantis besiplečiančios erdvės įspūdį. Į akis iš karto krenta ribos, atskiriančios takus ir alėjas. Nesistebėkite, kad parke nėra gėlių – gaila, bet jos čia neprigijo. Tačiau visa tai kompensuoja medžių įvairovė: ąžuolai, bukmedžiai, uosiai, baltieji klevai, kaštonai, vakarinis celtis, platanai. Tankia lapija jie taip viską uždengia, kad parkas primena miško tankumyną. Parko teritorijoje taip pat yra keletas vaizdingų vandens telkinių. Tradiciškai, čia yra ir daugybė skulptūrų: apie 60 Romos imperatorių biustų ir antikinės mitologijos personažų, įskaitant ir čia esantį bronzinį Petro Pirmojo biustą.
Briuseliškasis parkas pergyveno daugybę istorinių įvykių, todėl jis tiesiog alsuoja tų laikų dvasia. Čia galima mėgautis ir tyla bei žaliojo miesto kampelio kvapais, ir skulptūrų pasirinkimu.
Grand Plasas – gotikos gerbėjų rojus
Pro šią aikštę jūs tikrai nepraeisite. Kaip tik ji nėra giriama! Tai pati gražiausia miesto aikštė Europoje, gotikinės architektūros gerbėjų rojus. UNESCO organizacija taip pat pareiškė komplimentą šiai vietai, įtraukdama ją į Pasaulio paveldo sąrašą.
Kaip ir Karališkasis parkas, menantis daugybę Briuselio istorinių įvykių, taip ir Grand Plasas tiesiogine prasme pergyveno ilgaamžę sostinės istoriją. Dar 12 amžiuje vietoj išdžiūvusios pelkės čia išdygo turgaus aikštė. Vėliau, duonai saugoti buvo pastatyta duoninė. Stebina tai, kad laikui bėgant šis namas tapo karaliaus rezidencija. Po to buvo pastatyta gotikinio stiliaus miesto rotušė. Kaip teigia istorija, iš tikrųjų aikštę 17 amžiuje perstatė turtingos amatininkų gildijos, kadangi 1695 m. ją sugriovė Prancūzijos armijos kariai.
Dabar Briuselio centre mes galime mėgautis neįtikėtinu architektūriniu ansambliu. Kiekvienas statinys – gotikinės architektūros šedevras. Rotušės pastato fasadą puošia daugybė statulų, o pastato smailę vainikuoja varinė Arkangelo Michailo figūra.
Mieste yra gera tradicija: kas dvejus metus aikštė papuošiama iš gėlių padarytu kilimu. Tokiais momentais joje susirenka minios žmonių – vaizdas neįtikėtinas! Atima žadą matant, kaip santūrios gotikinės architektūros fone atsiranda kilimų raštai, sukurti iš spalvingų gėlių. Tai reikia pamatyti gyvai, todėl ieškokite pigių skrydžių į Briuselį ir leiskitės į kelionę!
