10 priežasčių aplankyti Gruziją

Jei paklaustumėte, kokia yra mano svajonių šalis, turbūt net nesudvejojusi atsakyčiau - Gruzija. Kodėl? Juk ten turguose pelės šmirinėja, žmonės vis dar su „žiguliukais“ važinėja, lošia tiesiog gatvėse, o sostinėje sunku atsiginti nuo išmaldos prašinėtojų... Vis dėlto, priežasčių čia apsilankyti tikrai nestinga, todėl pabandysiu įvardinti bent 10.

1. Žmonių svetingumas

Įsivaizduokite situaciją: atskrendate į Lietuvą, nuvykstate į kokį didmiestį ar kurortą ir netrukus sutinkate kokius 7 treningais apsitaisiusius jaunuolius. Artėdami link jų matote, kad jie jumis net labai susidomėję, kažkaip keistai šypsosi... Ką darysite? Greičiausiai pereisite į kitą gatvės pusę. Taip norėjosi padaryti ir Gruzijoje, bet tie „treninginiai“ jaunuoliai paprasčiausiai norėjo pasisveikinti ir paklausti, iš kur atvykome. Lankantis Gruzijoje žmonių svetingumas tikrai stebino ir, turiu pasakyti, prie to lengva priprasti.

2. Maistas!

Maistas Gruzijoje yra tikrai ypatingas, todėl verta išskirti keletą patiekalų, kurie tikrai verti jūsų dėmesio:

Chačapuri: šį patiekalą turbūt galėtume laikyti Gruzijos vizitine kortele. Paragauti Chačapuri galėsite kone kiekvienoje maitinimo įstaigoje. Na, na, o kaip skonis? Galiu pasakyti tik tiek: patiks ne kiekvienam, tačiau kartą paragauti tikrai verta! Man asmeniškai labiau patiko tradicinė gruziniška duona – nuvykę į šalį jos tikrai paragausite (jei naudositės vairuotojų paslaugomis, jie šios duonos jums tikrai pasiūlys).

Chinkaliai: tai – tradiciniai koldūnai, kurie išsiskiria specifine forma. Chinkaliai gaminami su įvairiais įdarais (būna ir vegetariškų), o jų kiekį galite pasirinkti patys. Vietiniai dažniausiai nevalgo Chinkalių viršūnėlių – jos yra gana kietos ir tikrai nepasižyminčios ypatingu skoniu.

Charčio sriuba: šios sriubos, žinoma, galima paragauti ir Lietuvoje, tačiau Gruzijoje jos skonis visai kitos. Nusiteikite - bus aštru!

Badrijani: tai – vegetariškas užkandis, gaminamas iš baklažanų, česnakų ir graikinių riešutų. Šį užkandį vėliau bandžiau gaminti namuose, bet skonis nebuvo toks puikus.

Vištienos salotos: šis patiekalas Gruzijos restoranuose taip pat labai populiarus, tačiau sudėtis šiek tiek skiriasi. Salotų pagrindas – vištienos krūtinėlė ir porai.

Šašlykas: nuvykus į Gruziją tiesiog privalu paragauti šašlykų. Ėrienos šašlykai įvardijami kaip labiausiai verti dėmesio, tačiau vietiniai teigia, kad jų galima paragauti tik sezono metu – rudenį.

Tai – tik kelios rekomendacijos iš tradicinio šalies virtuvės meniu. Pasikliaukite savo intuicija ir tikrai atrasite naujus mėgstamiausius skonius. Gruzijos virtuvės patiekalų tikrai negalėtume vadinti prėskais: juos ruošiant gausiai naudojami prieskoniai ir stambiagrūdė druska.

3. Mažos kainos

Gruzijoje gerokai pigiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, norėdami kur nors nuvykti vairuotojui mokėsite maždaug 20 eurų (dauguma viešbučių gali pasiūlyti vairuotojų paslaugas), cigarečių pakelis (vajėzusmarija, ką aš čia dabar rašau) kainuoja maždaug 1 eurą, už tikrai sočius pietus sumokėsite kokius 2-3 eurus ir pan. Tiesa, sostinėje kainos gerokai aukštesnės nei kituose miestuose.

4. Wi-Fi

Selfiukus galėsite patalpinti iš karto. Ar ne nuostabu? Žinoma, truputį ironizuoju, tačiau tikrai nustebino, kad daugumoje vietų Wi-Fi ryšys veikia tikrai puikiai ir jis yra nemokamas. Tiesą sakant, nepamenu, kur interneto ryšio nebuvo: juo naudojomės viešbutyje, kavinėse, botanikos sode ir net traukinyje.

5. Gamtos lobiai mieste

Sostinėje stebina ne tik kontrastai (priešas akis – prabangi parduotuvė, o už jos – savo konstrukciją vos beišlaikantis namelis), bet ir gamtos slėpiniai. Pavyzdžiui, bevaikštinėdami sostinėje atradome laiptelius, kuriais nusileidę galėjome pasigrožėti kriokliu. Būdami čia net pamiršome, kad esame mieste, tačiau žmonių čia taip pat netrūko. Į Tbilisi atvykus iš Batumio buvo lengvas šokas: nė nesitikėjome čia atrasti tokį šurmulį.

6. Okatse kanjonas

Nuvykus į Kutaisi būtų tikra nuodėmė neaplankyti Okatse kanjono. Tiesą sakant, tai buvo pirmas objektas, kurį mums pasiūlė aplankyti vairuotojas ir tikrai nesigailėjome čia nuvykę. Nemeluosiu, turiu nemažą aukščio baimę, tačiau dėl nuostabių gamtos vaizdų teko ją įveikti ir žygiuoti konstrukcijos vedamu keliu... Apsilankymas Okatse kanjone yra mokamas, tačiau bilieto kainos taip ir nesužinojome: kai pasakėme, kad esame iš Lietuvos, mus ne tik įleido nemokamai, bet dar ir kavos išvirė. Lietuviai Gruzijoje vis dar labai gerbiami, todėl svarbu pasistengti šio įvaizdžio nesugadinti!

7. Batumi botanikos sodas

Turistai šį botanikos sodą labai giria, todėl čia apsilankyti susigundėme ir mes. Nesu didelė augaliukų gerbėja, tačiau Batumi botanikos sodas sužavėjo ir mane. Patiko tai, kad sodo teritorija yra tikrai nemaža, čia galima pamatyti augalų iš viso pasaulio ir pasijusti taip, tarsi lankytumėmės tikrose džiunglėse. Keliaudami atgal pasirinkome „maršrutkę“, kurios vairuotojas pasidomėjo, iš kur atvykę. Išgirdęs stebuklingą žodį „Lietuva“, jis sustabdė transporto priemonę, kažkur nubėgo ir grįžo su palmės sodinuku. Jis vazonėlyje puikiai prigijo, tačiau vėliau jo likimas susiklostė labai dramatiškai. Trumpiau tariant, tos palmės jau nebėra tarp gyvųjų.

8. Signaghi miestelis

Signaghi miestelį turistai tituluoja kaip vieną gražiausių ir tai tikrai nekelia nuostabos. Čia taip pat galima aplankyti vyninę „Old town studios“, kurioje nedidelėms žmonių grupėms gali būti surengiamos vyno degustacijos. Someljė kalbėjo angliškai ir tai labai nudžiugino - anglų kalba man yra gerokai suprantamesnė nei rusų. Iš Signaghi vykstame į Bodbe, kur atsiveria tiesiog pasakiški vaizdai. Mūsų gidė labai šneki, dalinasi įvairiomis istorijomis ir legendomis. Viešint Gruzijoje tai buvo vienintelė išvyka, kurią įsigijome iš vietinės kelionių agentūrėlės (tiesą sakant, pasirinkimų nebuvo labai daug, o sostinėje Tbilisyje svečiavomės vos porą dienų). Kaina buvo aukštesnė nei vairuotojų teikiamų paslaugų, tačiau visos dienos išvyka buvo suplanuota tikrai sklandžiai.

9. Katshi uola

Čia nuvykti mums pasiūlė vairuotojas. Iš pradžių sakiau, kad ai, gal nereikia, neįdomu ir t.t. Vis dėlto, šis objektas tikrai maloniai nustebino: uola atrodo tikrai įspūdingai, o į jos viršų vedančios kopėčios tarsi šaiposi klausdamos: ar tu išdrįstum? Prisipažinsiu - aš tai tikrai ne. Vairuotojas pasakoja, kad kartą tikrai užkopė į viršų, tačiau kilo keblumų nusileisti žemyn... Taip pat papasakojo, kad čia gyvena dvasininkas, kuriam maisto ir vandens vietiniai gyventojai perduoda virve. Nežinau, ar tai tiesa, bet maža ką...

10. Nereikės patiems vairuoti

Žinoma, tai gali būti laikoma ir privalumu, ir trūkumu. Automobilių nuoma Gruzijoje nėra labai pigi, be to, alternatyvų yra tikrai nemažai. Dauguma keliautojų gąsdina, kad Gruzijos keliai yra pernelyg klaidinantys, be to, navigacija neveikia pakankamai sklandžiai, todėl tenka pasikliauti vietiniais gyventojais. Jei tarp miestų keliausite traukiniu, rekomenduoju rinktis pirmos klasės bilietus: jie kainuos šiek tiek brangiau, tačiau kelionė bus patogesnė (nusiteikite, kad ji užtruks: pavyzdžiui, kelionė iš Batumio į Tbilisį truko maždaug 5 valandas...). Kavos aparatas neveikė, tačiau visi keleiviai gavo po vandens buteliuką. Jei kiltų klausimų, kaip nuvykti į vieną ar kitą vietą, nesidrovėkite ir paklauskite vietinių - jie tikrai pasistengs suteikti pageidaujamą informaciją. Taip pat galite drąsiai pasikliauti „asmeniniais vairuotojais“: jie ne tik nuveš į pageidaujamą vietovę, bet taip pat pasiūlys, ką tikrai verta aplankyti.

17