Kodėl straipsnis apie Prienus? Visų pirma, ne tik Lietuvos didmiesčiai ir populiariausios šalies lankytinos vietos turi kuo sudominti turistus. Mažesniuose miestuose taip pat gausu įdomių objektų ir originalių užsiėmimų, o Prienai šiuo atveju nėra išimtis. Antra, tai miestas, iš kurio esame kilę ir čia augę tiek aš, tiek Airinme projekto-startuolio įkūrėjas Dimitrijus Konovalovas, todėl norime atiduoti savotišką duoklę vietai, kurioje prabėgo tiek nuostabių akimirkų. Trečia, per Prienus dažniausiai pravažiuoja iš Šiaurės Lietuvos į Birštoną keliaujantys poilsiautojai, kuriems prieš poilsį kaimyninio kurorto sanatorijose galime pasiūlyti aktyvių užsiėmimų.
Tiesą sakant, 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje Prienai sporto pasaulyje tapo bene žinomiausia planetos vieta. Prie Prienų krepšinio komandos „Vytautas“ prisijungus garsiesiems broliams Ballams visa JAV žiniasklaida skyrė daug dėmesio nedideliam ant Nemuno kranto įsikūrusiam Lietuvos miesteliui. Į Prienus atvyko žurnalistai iš JAV žiniasklaidos giganto „New York Times“, apie Prienus rašė tokie garsūs vardai kaip „ESPN“, „Washington Post“ ar „Sports Illustrated“. O ką jau kalbėti apie lietuvišką žiniasklaidą, kuomet Prienuose esančioje „Tango Pizza“ picerijoje net nebuvo galima ramiai papietauti, nes visur sukiojosi žurnalistai ir operatoriai.
Sprogus didžiajam krepšinio burbului, Prienų gyvenimas palaipsniui sugrįžo į savas vėžes, tačiau, kad ir kaip būtų, tokia trumpalaikė šlovė turėtų paskatinti pro šalį važiuojančius tautiečius stabtelti šiame mieste arba bent jau pagooglinti, ką be krepšinio čia dar galima nuveikti. Juk pažintinių kelionių ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams Prienai yra tiesiog ideali vieta.
Prienų miestas įsikūręs nuostabioje geografinėje vietoje: iki Birštono vos 6 km, iki Alytaus 30 km, iki Kauno 32 km, iki Marijampolės 40 km, o iki Vilniaus – 96 km. Taigi, kad ir kur bevažiuotumėte, Prienai bus puikus „tranzito“ taškas. Tad kodėl vienu šūviu nenušovus dviejų zuikių ir per savaitgalį nesusiorganizavus ir poilsinės, ir aktyvios pažintinės kelionės? Juk ir Prienuose tikrai yra ką pamatyti ir nuveikti!
Aplankyti Prienus atvykite autobusu
Jeigu atvažiuosite autobusu į Prienų autobusų stotį (kuri, beje, jau renovuojama, tad neilgai trukus Prienai jus priims atsinaujinę), vos už 5 minučių kelio pėsčiomis pamatysite 1750 m. pastatytą Kristaus Apsireiškimo bažnyčią. Svarbu pabrėžti, kad tai yra vienintelė visoje Lietuvoje medinė baroko stiliaus bažnyčia! Be to, ji yra įtraukta į Valstybės saugomų objektų sąrašą. Daugelis čia apsilankiusių svečių iš kitų miestų teigė, kad Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčią drąsiai galima įtraukti į gražiausių Lietuvos bažnyčių sąrašą. 2017 m. bažnyčia buvo suremontuota ir perdažyta.
Kitas, visai šalia bažnyčios ir centrinės autobusų stoties esantis Prienų pasididžiavimas – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas. Paminklas šiuo metu stovi ant Nemuno kranto, prie Greimų tilto, vedančio į Birštoną. Kęstučio paminklas čia buvo pastatytas 1990 m., nors jo egzistavimo istorija kur kas ilgesnė. Tarpukariu paminklas stovėjo rytinėje Prienų miesto dalyje, kuomet buvo statomos kareivinės. Jo autorius – M. Austėjus, kuris tuo metu pats atliko karinę prievolę Prienuose. Deja, 1954 m. sovietinės Prienų valdžios įsakymu paminklas buvo nugriautas ir sulygintas su žeme. Kaip ten bebūtų, šiuo metu paminklas atrado savo vietą, o nuo Birštono ir Vilniaus pusės atvažiuojantys žmonės jau iš tolo gali pasigrožėti LDK kunigaikščio Kęstučio galybe. Be to, nuo Kęstučio paminklo atsiveria nuostabus Nemuno kilpų vaizdas, atskleidžiantis tikrą šio krašto gamtos grožį.
Smalsiems keliautojams Prienai gali pasiūlyti daug ekskursijų ir užsiėmimų. Kauno gatvėje yra įsikūrusi Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka, kurioje veikia visos Lietuvos poeto Justino Marcinkevičiaus memorialinis kambarys. Kambaryje eksponuojami unikali asmeninių J. Marcinkevičiaus knygų ir nuotraukų kolekcija, o bibliotekos darbuotojos bet kada jus priims ir išsamiai papasakos apie poeto gyvenimą plačiau.
Jeigu po ekskursijos bibliotekoje patrauksite atgal į miesto centrą, neabejotinai pamatysite ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pastatą. Didžioji kultūros centro salė, kurioje vyksta visi svarbiausi miesto renginiai, neseniai buvo renovuota, todėl dabar stebėti čia vykstančius pasirodymus ir koncertus yra vienas malonumas. Atnaujintas Prienų kultūros centras miestui ne tik leidžia didžiuotis savo kultūriniu gyvenimu, bet ir suteikia galimybę pritraukti daugiau gerai žinomų spektaklių, kuriuose vaidina žinomi šalies aktoriai. Visą informaciją apie Prienuose vykstančius renginius galite rasti oficialiame Kultūros ir laisvalaikio centro puslapyje.
Dar viena ne ką mažiau svarbi kultūrinio Prienų gyvenimo dalis yra Prienų krašto muziejus. Muziejus buvo įkurtas 1995 metais, buvusiuose garsaus prieniečio Cezaro Pšemeneckio namuose. Pšemeneckis, kartu su žmona Ana, savo namuose organizuodavo kultūrinius renginius, kuriuose dalyvaudavo žinomi to meto menininkai. Čia yra viešėjęs net garsusis dainininkas Fiodoras Šaliapinas! F. Martišiaus gatvėje įsikūręs muziejus saugo visą Prienų krašto istoriją. Čia ne tik eksponuojamos įvairios ekspozicijos, saugomos istorinės Prienų rajono nuotraukos ir rašytiniai dokumentai, tačiau ir vyksta edukaciniai užsiėmimai. Edukacijų metu susipažinsite su Lietuvos valstiečių duonos kepimo tradicijomis, lietuviškos duonos kepimo istorija, išmoksite lieti žvakes pagal senovinius žvakių liejimo metodus, pakeliausite senųjų Prienų keliais ir dar daugiau. Visą informaciją apie edukacijas, jų trukmę, kainas ir įvairovę rasite čia. Muziejus lankytojų laukia pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45, o šeštadieniais – nuo 10 iki 16 val. Muziejus lankytojams nemokamas.
Važiuojant nuo Kauno
Jeigu į Prienus važiuosite iš šiaurinės Lietuvos dalies, pirmoji vieta, kuri jus pasitiks leidžiantis nuo kalno į Prienus, bus Mačiūnų piliakalnis. Šalia piliakalnio yra aikštelė automobiliui, o į viršūnę veda naujai padaryti laiptai. Piliakalnio viršuje yra aikštelė, nuo kurios atsiveria graži miesto panorama. Mačiūnų piliakalnio amžius siekia apie tūkstantį metų.
Nusileidę nuo kalno į Prienus neskubėkite iškart važiuoti į miesto centrą, nes Prienų apylinkės saugo istorinę krašto praeitį. Iki II-ojo Pasaulinio karo Prienuose gyveno daug žydų, o žydiškieji ženklai vis dar matomi. Tautine gyventojų sudėtimi ikikariniai Prienai nesiskyrė nuo kitų Lietuvos miestelių, kuriuose be lietuvių buvo gausu žydų tautybės gyventojų. 1923 metais Prienuose gyveno 3260 žmonių, iš jų 650 žydų. Mieste kūrėsi pramonės įmonės, gausėjo amatininkų dirbtuvių ir parduotuvių.
Vieną žydiškos Prienų istorijos objektą reikėtų paskubėti aplankyti, kol jis galutinai nesunyko. Jau minėtos miesto viešosios bibliotekos užnugaryje dar rymo žydų civilinių kapinių tvoros likučiai. Kažkada kapinės užėmė 3-4 hektarų plotą šalia katalikų kapinių (senosios lietuvių kapinės išliko iki šiol, dabar jos neveikia ir labiau primena ūksmingą parką). Žydų kapinės buvo aptvertos akmenų tvora, kurią po karo vietiniai gyventojai pradėjo po truputį ardyti ir akmenis naudoti namų statybai. Iš buvusios tvoros dabar beliko vos 20 metrų atkarpa. Pačių kapinių nebėra. 1953 metais antkapius išvežė ir susprogdino, liekanas vėliau panaudojo keliams tiesti. 1987 metais kapinių teritorijoje iškilo vaikų darželis. Grupė vietinių gyventojų protestavo prieš tokį valdžios sprendimą, o Kauno žydų bendruomenės iniciatyva buvusių kapinių teritorijoje buvo pastatytas atminimo akmuo.
Prienų žydai neišvengė visos Lietuvos žydų bendruomenės likimo: nacistinei Vokietijai okupavus šalį, 1941 metų rugpjūčio 26 dieną pušyne prie Nemuno buvo sušaudyti 1078 žydai iš Prienų ir aplinkinių miestelių. Iš kažkada šurmuliavusio Prienų štetlo gyvenimo teliko masinė kapavietė. Jeigu panemune važiuotumėte į Pociūnus, stabtelėkite prie jos, įkvėpkite pušų aromato ir, galbūt, jus aplankys mintys apie gyvybės vertę ir karo baisumus.
Prienų pavadinimą savo kelionių vietų sąraše turėtų ypač ryškiai pasižymėti ekstremalių pojūčių mėgėjai. Kauno pusėje, už 9 km nuo Prienų, yra Pociūnų aerodromas, kuriame jums bus suteikta galimybė pamatyti Lietuvos gamtos grožį iš aukštai - Pociūnų aerodrome balandžio-spalio mėnesiais galima išbandyti įvairias pramogas: apžvalginius skrydžius lėktuvais ir sklandytuvais, mokomuosius, pramoginius ir akrobatinius skrydžius sklandytuvu bei šuolius parašiutu.
Apžvalginiai skrydžiai įprastai vykdomi 300-400 metrų aukštyje ir trunka nuo 5 iki 10 minučių. Kainos svyruoja nuo 17 iki 30 eurų asmeniui. Skrisdami galėsite pasigrožėti nuostabiais Nemuno kilpų vaizdais ir pajusti visišką judėjimo laisvę. O štai pramoginį skrydį sklandytuvu gali rinktis aukščio mėgėjai, nes sklandytuvas pakeliamas net į 1000 metrų aukštį! Pramoginio skrydžio metu, kuris trunka 15-30 minučių, galėsite pamatyti atokiausius Pietų Lietuvos kampelius. Skrydžio kaina – 75 eurai.
Jeigu domitės aviacija, galite rinktis mokomąjį skrydį sklandytuvu, kuomet patyręs instruktorius jus supažindins su esminiais sklandytuvo pilotavimo principais, o skrydžio metu turėsite progą savarankiškai pilotuoti sklandytuvą!
Daugiau informacijos apie skrydžius, kainas, registraciją ir pasiruošimą jiems rasite čia.
Ekstremalių pojūčių mėgėjai Pociūnuose taip pat ras ką veikti. Vienas iš būdų pajusti adrenalino antplūdį kūne – sėsti į sklandytuvą su patyrusiu pilotu ir leistis į akrobatinį skrydį. 1000 metrų aukštyje sklandytuvas atsikabins nuo jį tempiančio lėktuvo, o tada sklandytuvo pilotas atliks eilę akrobatinių triukų, kurių metu pajusite perkrovas ir nesvarumo būklę. Skrydį galima įamžinti nuotraukose ir video medžiagoje. Skrydis trunka 20 minučių ir vienam asmeniui kainuoja 90 eurų.
Taip pat Pociūnuose yra įsikūręs Kauno parašiutininkų klubas. Nuo 1999-ųjų Pociūnuose vyksta parašiutininkų sąskrydžiai, o šiltojo sezono metu beveik kiekvieną savaitgalį čia sutiksite svečių iš Lenkijos, Latvijos, Rusijos ir kitų kaimyninių valstybių. Galėsite šokti parašiutu tiek savarankiškai, tiek kartu su instruktoriumi. Pasiruošimas pirmam savarankiškam šuoliui trunka visą dieną, nes būtina išklausyti teorinį kursą ir atlikti praktines užduotis ant žemės. Šokama iš 1200 metrų aukščio, o parašiutas iškart išsiskleidžia automatiškai.
Jeigu neturite arba nenorite gaišti tiek daug laiko, galite rinktis šuolį su patyrusiu instruktoriumi. Pasiruošti tokiam šuoliui tereikia 20-ies minučių! Ir, skirtingai nei savarankiško pirmo šuolio metu, net 40 sekundžių galėsite jausti laisvo kritimo sukeliamus šiurpuliukus bei pasieksite 200 km per valandą greitį!
Daugiau informacijos apie šuolius, kainas ir registraciją rasite čia.
Jei į Pociūnus važiuosite Nemuno pakrante ir kilsite į Bagrėno kalną – neskubėkite. Šalia posūkio į kalną, dešinėje pusėje yra apžvalginė aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabus Nemuno kilpų ir Žvėrinčiaus miško vaizdas. Čia pat yra ir vaikų žaidimo aikštelė bei lauko treniruokliai, tad trumpa pauzė tikrai nenueis veltui. Išlipę iš automobilio neabejotinai atkreipsite dėmesį į nuo Nemuno pusės sklindantį triukšmą. Tą triukšmą skleidžia tūkstančiai paukščių, apsigyvenusių upėje susiformavusioje saloje. Nuo apžvalginės aikštelės matysite skraidančius rudagalvius kirus, upines ir mažąsias žuvėdras, pempes, krantinius tilvikus, raudonkojus tulikus ir gausybę ančių. Puiki vieta nuotraukai, ar ne?
Važiuojant nuo Vilniaus
Iš sostinės važiuojančius keliautojus Prienų rajone pirmiausiai pasitinka Lepelionių piliakalnis, dar žinomas Napoleono kepurės pavadinimu. Tai viena gražiausių ne tik Prienų krašto, bet ir visos Lietuvos vietų, nuo kurios, pasak poeto Justino Marcinkevičiaus, visa Lietuva atsiveria kaip ant delno.
Pavažiavę dar apie 5 kilometrus pasieksite Stakliškių miestelį. Čia yra įsikūrusi legendinė midaus gamykla „Lietuviškas midus“. Stakliškėse gaminamas midus pirmąją alkoholinių gėrimų partiją pagamino 1959 m., o „Lietuviško midaus“ produkcija sulaukė didelio pripažinimo ne tik Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje, bet ir buvo gerai įvertinta užsienio parodose. Gamykloje organizuojamos ekskursijos ir degustacijos, kuriose jums papasakos lietuviško midaus atsiradimo istoriją ir midaus gaminimo ypatumus. Visą reikalingą informaciją rasite čia.
Baroko architektūros mėgėjai gali aplankyti ir Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčią, pastatytą 1663 m. Pakeliui į Prienus, Jiezno miestelyje, stovi dar vienas tokio stiliaus pastatas – Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia.
Kiti miestai
Jeigu į Prienus važiuosite iš Alytaus, būtinai stabtelkite prie pakeliui esančios Balbieriškio atodangos. Atodanga 1974 m. buvo įtraukta į Lietuvos gamtos paminklų sąrašą. Nuo 40-ies metrų aukščio atodangos atsiveria nuostabus Nemuno upės vingio ir jo slėnio bei miško vaizdas.
Marijampoliečiams, ypač lietuviškos literatūros mėgėjams, verta žinoti, kad važiuojant iš Marijampolės į Prienus galima stabtelti Pilotiškių kaime. Čia gyveno dramaturgas, romano „Altorių šešėly“ autorius Vincas Mykolaitis-Putinas. 1971 m. rašytojo tėviškėje buvo įkurtas muziejus, kuriame atkurta jo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos ir knygos.
Aktyviam laisvalaikiui atvykite į Prienus iš Birštono
Aktyvaus laisvalaikio mėgėjus Prienai gali nudžiuginti ir nutiestais dviračių takais, kurie neseniai sujungė miestą su Birštono kurortu. Per Žvėrinčiaus mišką iš Prienų į Birštoną eina 5 kilometrų ilgio pėsčiųjų/dviračių takas, kuriuo keliaudami galėsite ne tik pakvėpuoti grynu miško oru, tačiau ir sustoti pavalgyti ar tiesiog šiaip pailsėti čia įrengtose stovyklavietėse. Šalia kai kurių stovyklaviečių įrengti lauko treniruokliai, tad Žvėrinčiaus miškas galėtų tapti puikia vieta sportui.
Šalia Prienų sporto ir pramogų arenos yra įrengti teniso kortai ir paplūdimio futbolo aikštelė, dar dvi tinklinio aikštelės yra prie Greimų tilto, kur praėjusiais metais buvo įrengtas naujas aktyviam laisvalaikiui skirtas aikštynas. Prieniškiai nepamiršo ir mažųjų savo gyventojų ir miesto svečių – specialiai jiems mieste buvo įrengtos vaikų žaidimo aikštelės.
Beje, Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjęs „TrenkTuro“ organizuojamas pėsčiųjų žygis Nemuno kilpomis taip pat prasideda Prienuose. Kitas daugybės žygeivių iš visos Lietuvos sulaukiantis renginys vyks liepos 14 d., todėl visi būsite labai laukiami Prienų estradoje, adresu Birutės g. 45! Galėsite pasirinkti net 5 žygio maršrutus, kurių atstumai siekia nuo 15 iki 70 kilometrų. Visą išsamią informaciją galite rasti čia.
Verta paminėti, kad Prienai neseniai prisijungė ir prie piligriminio Švento Jokūbo kelių tinklo. Pagrindinis Šv. Jokūbo kelias veda į Santiago de Kompostelos mieste esančią katedrą, kurioje, kaip manoma, palaidotas apaštalas Jokūbas. Kasmet šiuo keliu eina šimtai tūkstančių piligrimų, o faktas, kad iš Prienų dabar galima nueiti net į pačią Ispaniją, skamba tiesiog neįtikėtinai! Apie Šv. Jokūbo kelio maršrutus Lietuvoje ir Prienuose galite paskaityti čia.
Maistas/suvenyrai
Susipažinimas su pakankamai turtingu Prienų krašto kultūriniu gyvenimu turėtų šiek tiek nuvarginti. O kas, jei ne maistas, yra geriausias būdas atgauti jėgas? Ir vėl turime jums gerų žinių! Visai šalia centrinės Prienų autobusų stoties yra įsikūrusi „Tango Pizza“ picerija, kurioje maistas yra vienas skaniausių Lietuvoje. Tikrai! Picerija ypač išgarsėjo į Lietuvą atvykus minėtajai Ballų šeimai, kurie sutartinai prieš televizijos kameras šnekėjo, kad čia gaminamas pats skaniausias maistas Lietuvoje.
Picerijoje galima paragauti ne tik fantastiškų picų, bet ir suvalgyti milžiniškų mėsainių, įvairiausių kepsnių, salotų, desertų, blynelių, o viską „nupilti“ skaniais gėrimais, kurių pasirinkimas taip pat labai platus. Žmonės, poilsiaujantys Birštone, dažnai renkasi pietus ar vakarienę būtent „Tango Pizza“ picerijoje, o ne Birštone. Be to, šioje picerijoje maisto kokybės ir kainos santykis tiesiog pasakiškas, nes puikios kokybės maisto už tokią kainą niekur kitur nerasite. 4 asmenų šeima už 30 eurų privalgys iki soties!
Jeigu neturite laiko ilgesniam pasisėdėjimui, tačiau norite greitai užkąsti – užsukite į legendinę Prienų čeburekinę arba „Seren“ turkų kebabinę. Gal ir skamba juokingai, tačiau patikėkite – skanesnių čeburekų ir turkiškų kebabų nerasite niekur kitur! Žymus Lietuvos žurnalistas Andrius Užkalnis, patikėjęs „internautų“ rekomendacijomis, pats užsuko į „Seren“ kebabinę, o po šio vizito Delfi portale buvo publikuotas jo straipsnis, kuriame autorius teigė, kad geriausi šalies kebabai oficialiai gaminami Prienuose. „Seren“ turkišką kebabinę rasite adresu Vytauto g. 57, ji dirba kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val., penktadienį-šeštadienį – iki 22 val. Čeburekinė įsikūrusi adresu Revuonos g. 101 ir dirba pirmadieniais-šeštadieniais nuo 7 iki 18 val., šeštadieniais – iki 17 val.
Kalbant apie „prienietiškus“ suvenyrus, Prienuose, adresu Birutės g. 5, yra įsikūrusi bitininkystės reikmenų parduotuvė „Wilara“. Į Prienus atvykę svečiai dažnai teiraujasi kur galima rasti šią parduotuvę, tad susidomėjimas bitininkyste Lietuvoje tikrai yra. Apie „Wilarą“ klausinėjama ne be reikalo – tai viena didžiausių ir gausiausią pasiūlą siūlančių bitininkystės reikmenų parduotuvių Baltijos šalyse! „Wilara“ ne tik pardavinėja avilius, bitininkų aprangas, filtravimo priemones ir kitas būtiniausias bitininkystei reikalingas smulkmenas, bet ir konsultuoja bitininkus dominamais klausimais. Užsukę į „Wilarą“ galėsite įsigyti šviežio medaus, bičių vaško žvakių ir kitų aukštos kokybės prekių, kurios taps puikiu suvenyru iš ekskursijos po Prienus. Daugiau informacijos apie parduotuvę ieškokite čia.
Jau minėtoje „Lietuviško midaus“ gamykloje galite įsigyti originalių alkoholinių gėrimų, kurie ne tik puikiai tiks vaišinant svečius, bet ir bus puiki dovana jūsų draugams iš užsienio.
Prienai lauks jūsų
Prienai ir šalia esantis Birštono kurortas kartu sukuria idealią erdvę aktyviam poilsiui – Birštone gausu viešbučių, sanatorijų, o Prienai yra puiki vieta pamatyti, sužinoti ir pajusti kažką naujo. Nesvarbu kokią aktyvią veiklą mėgstate, Prienai visa tai jums gali pasiūlyti. Net jei užsimanysite šokti parašiutu ir paskraidyti lėktuvu – Prienai gali ir tai.
Prienai – kraštas, saugantis be galo turtingą kultūrinį palikimą. Čia gyveno Justinas Marcinkevičius, Matas Šalčius, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vytautas Bubnys ir visų šių didžių žmonių atminimas yra saugomas iki šiol. Visi, kurie norės susipažinti su Prienų krašto praeitimi, bus maloniai ir su džiaugsmu priimti vietinių žmonių, kurie padės praplėsti akiratį ir pasisemti nepamirštamų įspūdžių. Po turiningos ir aktyvios dienos Prienuose prašom – keliaukite ilsėtis į Birštoną. O Prienai lauks jūsų sugrįžtant.
