Trumpam nuvažiuoti į Armėniją – tai kaip vaikystėje apsilankyti pas močiutę kaime. Seniai pamirštas šilumos, rūpesčio ir ramybės jausmas. Dėl nieko nereikia jaudintis, tiesiog atsipalaiduok ir ilsėkis.
1. Armėnijos svetingumas ir kainos
Kaukazo svetingumas apsupa turistą iš visų pusių, tačiau neįkyriai. Visą laiką šioje šalyje jausitės tarsi svečiuose pas draugus ar gimines. Nebus jokių problemų mokantiems tik rusų kalbą. Maloniai nustebins kainos: viešbučių, maisto, transporto ir gido paslaugų.
Trumpalaikiam buvimui iki 180-ies dienų per metus Armėnijoje Lietuvos piliečiams vizos nereikia. Tačiau būtinai su savimi turėkite pasą.
2. Kalnų vienuolynai
Gal kam nors programa pasirodys kiek vienoda: Khor Virap vienuolynas, Gerardo vienuolynas, Tatev vienuolynas, Noravank vienuolynas, Garni šventovė. Bet ar galima juos lyginti! Garni – tai toks armėniškas Partenonas, išdidžiai stūksantis tarp kalnų ir tarpeklių. Pirmame amžiuje pastatytą šventyklą, kurią vėliau sugriovė žemės drebėjimas, atstatinėjo jau dvidešimto amžiaus architektai, iki mikrono paskaičiavę blokų dydį. Pabandykite rasti ant sienos užrašą arabiškais rašmenimis, kad musulmonai, jei tokie užpultų, nesugriautų šventyklos. Noravanke pamatysite „dviaukštę“ bažnyčią – kur dar tokią rasti?
Į Khor Virap vienuolyną turistai važiuoja pasižiūrėti į Ararato kalną. Pats vienuolynas taip pat senas, jame dar galima nusileisti į duobę, kurioje pusantro dešimtmečio kankinosi pirmasis visų armėnų katolikosas Grigorijus Švietėjas. Tačiau nepaslėpsi, kad Araratas daro didesnį įspūdį (bet vietos gyventojams geriau šito nesakykite). Geras gidas pasiims žiūronus (arba patys apie tai iš anksto pagalvokite), kad būtų galima iki mažiausio akmenėlio apžiūrėti šventą armėnų kalną, dėl geopolitinės kvailystės atsidūrusį nedraugiškos armėnams Turkijos valstybės teritorijoje.
Gerardo vienuolynas sužavės klaidžiais takeliais, celėmis ir šventyklomis, iškaltomis bazaltinėse uolose, senovinių chačkarų liekanomis. Jeigu ten pateksite išeiginėmis dienomis, galbūt išgirsite nedidelį koncertą oloje iškaltoje bažnyčioje su nuostabia akustika: dainininkams leidžiama atlikti du-tris kūrinius, o paskui pardavinėti savo diskus. Na, o Tatev, iki kurio nusigauti galima tik lyno keliu – tai atskiras nuotykis. Skrydis „Tatevo sparnais“ trunka 11 minučių, o mašina kalnų keliu reikėtų važiuoti 40 minučių. Tačiau bilietais reikia pasirūpinti iš anksto: juos parduoda tam tikram laikui ir bilietų kiekis ribotas. Turėkite galvoje, kad nusileisti žemyn jūs galite bet kada, o ant bilieto pažymėtas lyno kelio uždarymo laikas.
Atkreipkite dėmesį: armėnų bažnyčiose altorius yra tarsi „ant scenos“ ir visada yra užuolaida. Tai tradicija: kai visa liaudis buvo neraštinga ir negalėjo skaityti Biblijos, šventikai suvaidindavo jos ištraukas.
3. Sevano ežeras
Begalinis ir mėlynas, pažiūrėjus – ne ežeras, o jūra. Čia net vasaros karštymečiu būna vėjuota, bet būtent todėl malonu išsimaudyti: liepos-rugpjūčio mėnesiais temperatūra Armėnijoje pasiekia 40 laipsnių karščio. Paskui galima prisėsti pavėsyje ir suvalgyti kebabą su vietoje pagautais vėžiais ir šviežią upėtakį.
4. Armėniškas konjakas ir vynas
Tuo metu Šustovo vadovaujamos Jerevano konjako gamyklos konjakui Prancūzija suteikė teisę vadintis konjaku, o ne brendžiu. Tiesa, šį sertifikatą po kelių mėnesių atšaukė – tikriausiai prancūzai išsigando konkurencijos. Tačiau buvusios Sovietų Sąjungos respublikose šį gėrimą ir toliau vadina konjaku ir tik eksportui jis eina kaip brendis. Smulkesnę gėrimo istoriją išgirsite ekskursijoje „Ararato“ gamyklos muziejuje (geriau užsirašyti iš anksto), kurios metu jus pamokys degustuoti konjaką. Imkite trijų rūšių degustaciją, ji brangesnė, bet tada paragausite garsiojo „Dvin“ – Čerčilio mėgstamo konjako, kurį jis dėžėmis užsisakinėjo iš Armėnijos.
Prie muziejaus yra parduotuvė. Reikia pasakyti, kad Jerevano oro uosto duty-free parduotuvėje kaina mažesnė, tačiau nežymiai. Galbūt jums svarbesnis bus faktas, kad pirkote tiesiogiai „Ararato“ gamykloje. Penkios minutės kelio – ir atsidursite „Noy“ gamykloje, kur taip pat yra ekskursijos ir degustacijos (čia galima ateiti be išankstinio užsirašymo). Spręskite patys: įveiksite abi gamyklas, ar geriau pasirinkti vieną.
Pakeliui į Tatev vienuolyną, paprašykite užvežti į Areni kaimą arba specialiai ten nuvažiuokite. Šioje vietovėje auga endeminė vynuogių rūšis, todėl visi vietiniai gyventojai gamina vyną ir stipresnius gėrimus. Yra dvi oficialios vyno spaudyklos: viena su šiuolaikiniais įrenginiais ir mokama ekskursija, po kurios jums duos paragauti trijų rūšių vyno: balto, rausvo ir raudono. Antroji vyno spaudykla – šeimyninė, kur degustuojami kelių rūšių sausieji vynai, vaisiniai vynai, tame tarpe ir granatų vynas, vaisinės degtinės. Šios degustacijos nemokamos, taip kad rinkitės.
5. Armėniška virtuvė
Chašas, dolma, lavašas, rauginti sūriai – galvojame, kad viską žinome apie armėnišką virtuvę. Tačiau ir čia turistų laukia netikėtumas, kuris vadinasi sterlė. Kepta visa ar gabaliukais, nuostabi karališka žuvis. Ir faktiškai kainuoja centus tiesiog todėl, kad ją čia veisia – užlietame Ararato slėnyje. Ten pat fermose auginami upėtakiai ir aukšlės. Aišku, būtina paragauti ir kitus kaukazietiškus skanumynus – chašo sriubą, dolmą, avienos patiekalus, tačiau pirmiausiai prašykite sterlės – nenusivilsite.
Ir premija
Ištyrinėję visus pavasarinės-rudeninės Armėnijos žavesius (vasarą važiuoti nerekomenduojame, labai karšta), grįžkite dar kartą žiemą. Kalnų slidinėjimo kurortas Cachkadzoras Kaukazo kalnuose garantuoja jums sniegą, gaivų orą, ryškią saulę ir aštrius pojūčius. Be to, nuostabius vaizdus ir su jokiomis Alpėmis nepalyginamas kainas.
Armėnijos valiuta
Armėnijos dramas. 1000 dramų ~ 1,80 euro.
Armėnijos sostinė
Jerevanas. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Jerevaną nėra. Patogiausias variantas rinktis skrydį iš Vilniaus į Kijevo Borispolio oro uostą ir iš ten gaudyti skrydį į Armėniją.
