Praėjo tie laikai, kai kelialapis „viskas įskaičiuota“ į Turkiją atrodė svajonės išsipildymu. Milijonai savarankiškų turistų savarankiškai leidžiasi pramintais ir nelabai pramintais kelionių keliais ir skirstosi į grupes pagal pomėgius. Vieni mėgsta keliauti patys sau, kiti dievina kruizus, treti nori aplankyti visas mėgstamų kino filmų vietas. Turizmas jau skirstomas pagal pomėgius ir tai yra gerai, nes skirtingos keliautojų grupės nesipeša dėl teritorijos.
Agroturizmas
Atgal į gamtą, tolyn nuo užterštų miestų ir beprotiško blaškymosi tarp darbo ir namų. Išjungti telefoną, nežiūrėti televizoriaus, pamiršti internetą. Keltis su pirmaisiais gaidžiais (nors per atostogas tai būtų kraštutinumas), susilieti su gamta, sužinoti, kaip auginamos daržovės ir vaisiai, gerti šviežiai pamelžtą pieną. Mums tokie malonumai gerai pažįstami, jei turime namą kaime. Tačiau turistai iš Vakarų Europos ir Amerikos mielai vyksta į tokius turus. Populiariausios kryptys – Italija, Australija, Izraelis. Beje, Izraelyje agroturizmas yra valstybinės svarbos reikalas, kuriuo užsiima Žemės ūkio ministerija.
Savarankiškas keliavimas
Susirasti bendrakeleivį nėra lengva. Nesutampa pomėgiai, gyvenimo ritmas ar norai. Kartais keliauti vienam yra paprasčiau, nei ieškotis kompanijos, o paskui nuolat ginčytis, kur eiti ir ką žiūrėti. Tokie savarankiško keliavimo mėgėjai jau turi savo tinklalapius, kuriuose dalinasi istorijomis, maršrutais, patarimais.
Didžiausias savarankiško keliavimo pranašumas tas, kad žmogus pats sau yra šeimininkas. Pats renkasi maršrutą, nusprendžia, ką nori pamatyti, pats reguliuoja kelionės tempą: jei staiga užsinorėjo patinginiauti ir niekur neiti, tai taip ir daro. Didžiausias minusas – kartais vakarais tampa vieniša ir nėra su kuo pasidalinti įspūdžiais. Bet juk egzistuoja barai ir socialiniai tinklai.
Šventinis turizmas
„Šventė visada su manimi“ – štai devizas keliautojų, kurie kelionės kryptį renkasi specialia proga. Rio de Žaneiro karnavalas, Edinburgo festivalis, Oktoberfest, Tomatina ar muzikinis Sziget festivalis Vengrijoje – tokie keliautojai jau čia. Valgyt jiems neduok, bet leisk pasiausti bendraminčių minioje.
Norite prisijungti? Muzikinių festivalių tvarkaraštį ir bilietų kainas galite rasti čia.
Gastroturizmas
Kas nemėgsta skaniai pavalgyti? Ypač per atostogas, kai galima save palepinti. Dauguma keliautojų stengiasi geriau pažinti šalį per maistą. Tačiau yra gurmanų, kurie jau planuoja savo keliones pagal šalies virtuvę. Tokie turistai nevalgys picos Italijos šiaurėje, o važiuos į Neapolį. Triufelių valgyti važiuos rudenį į Pjemontą, arbatą gers Šri Lankoje, Kamambero sūrį ragaus Normandijoje, o tikrą Guinness alų – tiktai Dubline. Nė nebandykite aiškinti, kad gėrėte airišką alų Anglijoje ir jis ten nė kiek ne prastesnis. Būsite išjuokti! Ką gi, gastroturistas turi tam teisę. Juk jis valgė chinkalius Kazbegyje, plovą Samarkande, mortadelą Bolonijoje ir silkę Roterdame.
Kinoturizmas
Kinomanai vėl ir vėl žiūrės mėgstamą filmą ir ginčysis, ką norėjo pasakyti režisierius ir kaip jam tai pavyko. O kinoturistai suras pigius lėktuvo bilietus ir nuskris ten, kur filmas buvo kuriamas. Pamatys tikrąjį Hogvartsą, pagyvens filmų herojų viešbučiuose ar pervažiuos per visas vietas, kuriomis keliavo vieno ar kito filmo kūrybinė grupė. Turizmo verslas naudojasi proga užsidirbti iš žmonių meilės kinui. Visi žino Universal Pictures kino studijos parkus, kuriuose yra populiarių filmų dekoracijos. Tačiau yra ir vienetinių prekių, pavyzdžiui, kruizas Temzės upe sekant Džeromo K. Džeromo knygos „Trise valtimi, neskaitant šuns“ herojų pėdomis.
Autoturizmas
Kai kurie žmonės negali išsiskirti su savo automobiliu. Per atostogas jie važiuoja po svečias šalis mašina, ignoruodami skrydžius, keliones traukiniu ir viešuoju transportu. Tokie keliautojai savo forumuose dalinasi nuomonėmis apie patogiausias sienos kirtimo vietas ar geriausią išvažiavimo laiką – naktį ar visgi ryte.
Tokių kelionių pliusai aiškūs: bagažo kiekį apriboja tik automobilio talpa, nieko nereikia nešti pačiam, nepriklausote nuo tvarkaraščių. Trūkumas – rūpestis, kur pastatyti automobilį, o kai kuriuose vietose parkavimas gali kainuoti brangiau, nei visos kitos išlaidos.
Kelionė su nameliu ant ratų
Galima sakyti, kad tai autoturizmo rūšis, tačiau namelis ant ratų yra kai kas daugiau. Jūs ne tik vežatės visus reikalingus (o kartais ir nereikalingus) daiktus, bet ir namą. Toks keliavimo būdas labiau tinka keliaujant po gamtą – mieste kemperis greičiau bus našta. Svarbiausia, išsiaiškinkite, kokios taisyklės galioja ten, kur vykstate. Ne visur galima apsistoti bet kokioje jums patikusioje laukymėje – teks ieškoti kempingo. Be to, kemperius ne visada galima statyti ir įprastose automobilių stovėjimo aikštelėse.
Ekoturizmas
Labai panašus į agroturizmą, tačiau šios krypties gerbėjai ieško laukinės gamtos. Palapinėje ar lūšnelėje, kad tik toliau nuo civilizacijos ir arčiau gyvos, natūralios ir žmogaus nepaliestos aplinkos.
Ekoturizmu laikomas ne tik gamtos ir laukinių žvėrių stebėjimas kur nors Kenijos nacionaliniame parke. Tai ir žygiai pėsčiomis, dviračiais ar nuošalių tautelių papročių tyrinėjimas.
Dvasinis turizmas
Savęs paieškos kai kuriuos turistus nuveda į tolimas šalis ir į keistas religijas. Užsidaryti nuo pasaulio budistų vienuolyne, užsiimti joga Indijoje, studijuoti kinų liaudies mediciną, vykti pas vudu burtininkus ar Buriatijos šamanus.
Ką gi, tikrojo kelio paieškos vertos pagyrimo. Svarbiausia, nesusižavėti praktikomis, naudojančiomis uždraustas medžiagas. Taip galima visai save prarasti.
Keliautojai su kuprine
Backpack – angliškai kuprinė. Backpacker‘is – žmogus, keliaujantis su viena kuprine (kartais su dviem, antroji uždėta iš priekio) ir maksimaliai taupantis viskam. Tai reiškia keliavimą autostopu, nakvynę hosteliuose, pigų maistą. Paprastai taip keliauja jaunimas ir studentai, dar neuždirbantys viešbučiams ir taksi. Beje, kai kurie taip pripranta ir keliauja taupiuoju režimu tol, kol pajėgia nešti kuprinę.
Kruizai
Tai atskira keliautojų sekta. Jie žino visų kruizinių laivų pavadinimus, kajučių išdėstymą ir kapitono pavardę. Perduoda vieni kitiems specialius kelionių pasiūlymus. Keičiasi gidų kontaktais kiekviena laivo sustojimo uoste. Jie į nieką neiškeis malonumo plaukti didžiuliu baltu laineriu.
Pramoninis turizmas
Patekti į apleistą Pripetę ar uždarytą Fukušimą. Užlipti ant apgriuvusio ar sveiko saugomo objekto stogo. Leistis į požemius, šachtas, kanalizaciją, metro. Yra ir tokie keliautojai, kurie vadinami urbex traveller, pramoniniai turistai – stalkeriai, ruferiai, digeriai ir kitokie neįprastų nuotykių mėgėjai.
Tamsusis turizmas
Ar pamenate kaip vasarą stovykloje pasakojote naktimis baisias istorijas? Kai kuriems žmonėms siaubo istorijos patinka visą gyvenimą. Jie žiūri siaubo filmus, o atostagauti vyksta į visokias niūrias vieteles. Pirmoji į galvą ateinanti mintis – apžiūrėti, kur gyveno Drakula: Brano pilį arba Poenari tvirtovę. Kol istorikai ginčijasi, kurioje iš jų gyveno garsiausias pasaulio vampyras, stiprių pojūčių mėgėjai aplanko abi. Tarp mėgstamų maršrutų yra Alkatraso kalėjimas JAV, masinių žudynių vietos Kambodžoje, tarpuvartės, kuriose darbavosi Džekas Skerdikas, pačios niūriausios kapinės ir baisiausių stichinių nelaimių vietos. Visos pilys ir pastatai, kuriuose vaidenasi, taip pat įeina į lankytinų vietų sąrašą.
Kosmoso turizmas
Kada nors ši turizmo rūšis taps tokia pat įprasta, kaip mobilus telefonas. Kol kas skrydžius į kosmosą įperka tik tie, kas turi atliekamų keliasdešimt milijonų dolerių ir puikią sveikatą.
Pirmasis kosminis turistas pakilo į orbitą 2001 metais. Amerikietis verslininkas Denis Tito sumokėjo 20 milijonų dolerių, kad apsilankytų tarptautinėje kosminėje stotyje. Po jo buvo dar šeši kosminiai turistai (vienas iš jų keliavo du kartus), kurie sumokėjo po 20-35 milijonus dolerių, bet patyrė tikrai nepakartojamus įspūdžius.
Kosminio turizmo tema periodiškai tampa populiari – tada kalbama, kad skrydžiai atpigs ir į kosmosą bus galima nuskristi už 90-200 tūkst. dolerių. Bet kol kas viskas lieka pažadais.
