Nuotraukos Flickr.com, pagr. foto: Pixabay.com / JLB1988
Pastaraisiais metais, klausinėdami draugų apie keliones ar atostogų planus, vis dažniau girdime minint Gruziją. Gruzija – puikus poilsio variantas ne tik iš anksto planuojant kelionę, bet ir spontaniškai susiruošus išvykti kelioms dienoms ar savaitei. Lietuviams vizos nereikia, kadangi be vizos šioje šalyje galima būti 365 dienas, o rasti pigius lėktuvo bilietus taip pat nebus sunku. Be to, oro bendrovė "Wizzair" vykdo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Gruzijos miestą Kutaisį, taigi jums nereikės vargti su persėdimais ir jungiamųjų skrydžių laukimu kituose oro uostuose. 3,5 valandos skrydžio ir jūs jau Gruzijoje, o čia tikrai bus ką pamatyti.
Vaizdingi kalnai
Jei Instagrame pažiūrėsite nuotraukas iš Gruzijos, 80% nuotraukų bus ne Tbilisis ir net ne chačapuris. Gruzija – nuostabios gamtos šalis. Joje rasite kalnus, krioklius, mineralinius šaltinius ir Juodąją jūrą. Viską galima nesunkiai pasiekti, todėl per 7 ar 10 dienų spėsite ir išsimaudyti, ir pailsėti nuo kasdieninės rutinos vaizdinguose kalnuose.
Nuo kalnų ir pradėsime. Gruzijoje būtinai reikia aplankyti keletą aukštų vietų:
Draugystės arka (Kazbegi) – aukštis 2400 metrų. Arka iškilo virš tarpeklio 1983 metais ir iki šiol traukia daugybę turistų. Nuvykti iki jos automobiliu būtų lengviausias ir greičiausias būdas, tačiau galima pasinaudoti ir nebrangiu maršrutiniu taksi, kuris per dvi valandas nugabens jus prie paminklo. Maršrutinis taksi važiuoja kas valandą nuo 7 ryto iki 6 vakaro ir kainuoja apie 3,30 euro. Vaikščioti prie arkos nėra kur, bet galima grožėtis kalnais, išgerti mineralinio vandens iš gretimo šaltinio ar suvalgyti šašlyką vietinėje kavinėje.
Ne tokia aukšta, bet labai graži kita Gruzijos vieta – UNESCO saugoma Ananuri tvirtovė. Apie šią tvirtovę nėra pasakojamos legendos, ji nėra apsupta paslapčių ar romantiškų istorijų, tačiau ją supantis grožis yra išskirtinis. Anksčiau tai buvo pilis, kuri, pradedant nuo XVI amžiaus, tarnavo kaip tvirtovė, o dabar iš jos teliko tik nedidelė dalis, tačiau ir ji sužavi turistus. Apsupta nuostabios spalvos kalnų, tvirtovė atrodo, kaip ir viskas Gruzijoje, spalvinga ir ryški. Pasiekti šią vietą galima Tbilisio geležinkelio stotyje sėdus į autobusą ar maršrutinį taksi, bilieto kaina apie 3,30 euro. Prie tvirtovės galima nusifotografuoti apsirengus gruzinų tautiniu kostiumu už 1 larį (0,38 euro).
Kita geografinė vieta taip pat yra girdėta. Tai Boržomis. Aišku, kalbame ne apie mineralinį vandenį, o apie regioną su gražiausiu 1500 metrų gylio tarpekliu. Boržomis yra Mažojo Kaukazo kalnuose ir traukia visų pravažiuojančių turistų dėmesį. Čia galima ne tik grožėtis gamta, bet ir paragauti šiame regione gaunamo Borjomi mineralinio vandens.
Vanduo visomis formomis
Gruzija – ne tik kalnai, tai dar ir vandens telkiniai. Pradėkime nuo dirbtinai sukurtos Žinvali vandens saugyklos, kuri savo grožiu galėtų gerokai pralenkti Europos kalnų ežerus. Saugykla yra 60 kilometrų nuo Gruzijos sostinės Tbilisio, netoli Ananuri tvirtovės. Kraštovaizdžiu čia galima grožėtis visais metų laikais, o vasarą – netgi išsimaudyti.
Kitas, jau gamtos sukurtas, turistus traukiantis vandens telkinys yra Machunceti krioklys netoli Batumio. Vanduo krenta iš 20 metrų aukščio. Vaizdas kerintis, tačiau nebūtina juo tik žavėtis: pasiimkite maudymosi kostiumus ir paplaukiokite vėsiame skaidriame vandenyje.
Prie pat krioklio yra arkinis karalienės Tamaros tiltas. Tiltui jau daugiau kaip 900 metų, tačiau jis vis dar atlieka savo pareigas – juo galima vaikščioti. Upėje po tiltu galima maudytis, tačiau vanduo joje šaltas.
Gruzijoje daug vietų galima aplankyti, jei išsinuomosite automobilį ir patrauksite kalnų keliais. Šios šalies gamta nuostabi, todėl geriau ją tyrinėti savarankiškai, nepriklausant nuo ekskursijų organizatorių ir grupės narių.
Metas valgyti, arba gruzinų virtuvės skanėstai
Gamtos vaizdais sotus nebūsi, tačiau Gruzijoje tikrai neliksite alkani. Net nepatyrę turistai kažką girdėjo apie chačapuri, saperavi, čachochbili, dolma, viščiuką tabaka ir kitus gruzinų virtuvės valgius. O pridėjus šios tautos svetingumą, bet koks valgymas tampa puota su šviežiais, kvepiančiais ir labai skaniais patiekalais. Akys gali apraibti nuo galybės pasirinkimų, todėl papasakosime jums, ką tikrai verta paragauti.
Chačapuri – šviežiai kepti paplotėliai su kvepiančiais įdarais seniai išsikovojo gerą vardą už Gruzijos ribų. Jų gausa ir įvairovė stebina, tačiau dažniausiai jie gaminami su sūriu.
Chinkali – dideli svogūno formos koldūnai su sultingos mėsos įdaru.
Tkemali – prie mėsos patiekalų paduodamas padažas, kurio pagrindinės dalys yra tkemali slyvos, česnakai ir prieskoninės žolės.
Dolma – nedideli balandėliai, tik mėsos faršas čia įvyniojamas į vynuogių lapus. Nors mums tai atrodo neįprasta, patiekalas yra labai skanus.
Ir, aišku, mėsa. Kaukazas garsėja mėsos patiekalais, su daugybe prieskonių gaminamais jūsų akyse ant atviros ugnies ar ant anglių. Bet kokios rūšies mėsą pagamins pagal jūsų pageidavimą ir patieks su daugybe šviežių daržovių.
Jeigu kada nors atostogavote pietuose, tikriausiai prisimenate čiurčchela skanėstą, kuris kilęs iš Gruzijos. Tai riešutai ir džiovinti vaisiai, kuriuos išmirko vynuogių sultyse, paskui džiovina 3 savaites saulėje, o tada dar 2-3 mėnesius „brandina“ medinėse dėžėse. Taip gaunamas ne tik saldus, bet ir labai naudingas natūralus skanėstas.
Dievų gėrimai
Gruzijoje žmonės daugiausiai geria vyną. Įvairaus skonių gruziniško vyno rūšių galite rasti ir mūsų parduotuvėse, o Gruzijoje – nepalyginamai daugiau. Jeigu mėgstate raudonąjį vyną, paragaukite Saperavi, Napareuli ir Kindzmarauli, Mukuzani ir Kacheti. Ne mažiau populiarūs yra pusiau saldūs Chvančkara ir Pirosmani.
Jeigu nemėgstate vyno, pasirinkite natūralius limonadus, šioje šalyje populiaresnius už amerikietišką kokakolą. Neįprasčiausio skonio, tačiau pats populiariausias, yra feichojos gėrimas. Jei norite labiau klasikinio skonio, pabandykite grietinėlės limonadą, tarchuno, citrinos, aviečių ar obuolių skonio limonadus. Ką beišsirinksite, būkite tikri, kad gersite natūralų produktą. Aišku, verta gerti ir mineralinį vandenį. Jis nedaug kainuoja ir tikrai bus atvežtas iš tos vietos, kokia nurodyta etiketėje.
Pakilti nuo gruziniško stalo kaip rekomenduoja dietologai – su lengvu alkio jausmu – neįmanoma. Dažniau neįmanoma pakilti nuo stalo būtent per daug suvalgius. Tačiau išeikite pasivaikščioti po sočių pietų ar vakarienės po vaizdingas apylinkes, taip sudeginsite gautas kalorijas ir vėl galėsite mėgautis vietine virtuve.
Gruzinišką puotą galite iškelti geriausiuose sostinės Tbilisio restoranuose:
Jei norite tikros pilies, drąsiai eikite į La Montrachet (Betlemi St. 23, Tbilisis) – turistų nuomone, geriausią Tbilisio restoraną.
Tikrą gruzinišką stalą jums padengs Taverna Vere (Meliqishvili 6, Tbilisis) – vyno ir mėsos įvairovė, nacionaliniai gruziniški valgiai.
Jei nenorite labai brangiai mokėti, bet norite išbandyti įvairius gruzinų virtuvės patiekalus, eikite į Samikitno (Agmashenebeli Ave., Tbilisis) – kainos čia nedidelės, o maistas puikios kokybės.
Už meilę maistui, interjerą ir aptarnavimą labai giriamas Barbarestan (D.Aghmashenebeli Ave 132).
Maisto ir vyno kaina skiriasi priklausomai nuo maitinimo įstaigos. Pavyzdžiui, Samikitno siūlo naminį pilstomą vyną po 0,50 euro už taurę. Gero sauso vyno, vieno iš tų, kuriuos išvardinome aukščiau, butelis kainuos nuo 11,50 euro. Kaina priklauso nuo gamintojo ir vyno laikymo metų. Pilstomo Saperavi vyno taurė kavinėje kainuos apie 3,30 euro.
Maisto kainos taip pat skiriasi: chačapuris vidutiniškai kainuos 3,05 euro (8 lariai), šašlykas – maždaug tiek pat. Chinkaliai dažniausiais parduodami vienetais – vienas kainuoja 1-2 larius (0,38-0,76 euro). Kava ir arbata restoranuose kainuoja apie 1,65 euro.
Mums atrodo, kad Gruzijos patrauklumas slypi jos paprastume. Ji nepretenduoja būti kokia nors ypatinga, o tarsi sako „štai aš tokia ir niekuo neapsimetinėsiu“. Gruzija patraukli vyresnio amžiaus turistams, nes čia yra ir tarybinio laikotarpio pėdsakų, ir senovinės dvasios, ir šiuolaikinių elementų. Suaugusieji Gruzijos gyventojai moka rusų kalbą, o jaunimas susišneka angliškai. Čia nepaliaujamai žavėsitės vaizdais, atsiveriančiais už kiekvieno posūkio, čia nepavyks laikytis dietos ir norėsis visko paragauti. Ir nesvarbu kiek laiko tęsis jūsų pasimatymas su Gruzija – porą dienų, savaitę ar mėnesį. Iki soties atsižavėti Gruzija neįmanoma, į ją norėsis grįžti vėl ir vėl, pajusti burnoje chačapurio skonį ir grožėtis kalnų vaizdais.
