Ženeva: finansai, studentai ir lydytas sūris. Kuo užsiimti romantiškiausiame Šveicarijos mieste

14 Rugsėjis 2017  
Artiomas Marchockis
74

Mes jau pasakojome, kad netiesioginis skrydis padeda taupyti pinigus ir rinkti naujus įspūdžius. Ypač, jei kito lėktuvo laukti reikia ne pačiame pigiausiame mieste. Jeigu kada nors jums tektų skristi per Ženevą, primygtinai siūlome jums pasinaudoti proga ir keletą valandų pasivaikščioti po šį nuostabų miestą. O gal net planuoti dviejų – trijų dienų apsilankymą pačioje šalies prancūziško regiono širdyje.

Ramybės ir darboholikų miestas

Ženeva – to paties pavadinimo kantono, kuriame oficialiai kalbama prancūziškai, miestas, antrasis pagal dydį po Ciuricho. Ją supa Alpės, per dešimt minučių galima nueiti iki vaizdingo Ženevos ežero su jo išpuoselėtomis krantinėmis, miesto paplūdimiais ir garsiuoju 147 metrų Jet d‘Eau fontanu.

Atrodo, šis tylus miestas skirtas ramybei ir dvasiniam poilsiui. Iš tikrųjų, Ženeva yra pasaulinis finasų centras, joje yra Jungtinių Tautų Europos skyriaus, Raudonojo Kryžiaus, Pasaulio Prekybos Organizacijos, Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) ir kitų svarbiausių organizacijų centrinės būstinės, stambių korporacijų (pvz., Hewlett-Packard ir Procter&Gamble) valdybos, priemiesčiuose dirba viso pasaulio mokslininkai kurdami Didįjį hadronų greitintuvą.

Dar čia pilna talentingų moksleivių ir studentų, besimokančių Ženevos universitete, kurį 1559 metais įkūrė Žanas Kalvinas; seniausioje tarptautinėje mokykloje, įkurtoje 1924 metais; tarptautinių santykių ir plėtros institute, geriausią vardą pasaulyje turinčioje tokio profilio švietimo įstaigoje. Kaip matote, gyvenimas tokioje, iš pirmo žvilgsnio ramioje, vietoje tiesiog verda.

Bėgte pasiimti nemokamą bilietą!

Atskridę į Ženevą skubėkite prie automatų: patys žvitriausi keleiviai gali pretenduoti į nemokamą bilietą, galiojantį 60 minučių. Sutaupysite 3,5 šveicariškų frankų (1 frankas lygus maždaug 0,87 euro) – tiek kainuoja kelionė traukiniu patogia antra klase. Jei planuojate apsistoti viename iš Ženevos viešbučių, iš anksto pasidomėkite, kaip gauti nemokamą bilietą iš oro uosto ir atgal – beveik visi vietiniai viešbučiai siūlo tokią paslaugą.

Stovėdami perone klausykite pranešimų, į kokį vagoną turi sėsti pirmos klasės keleiviai, į kokį – antros. Tai svarbu, kad paskui nekiltų problemų su kontrolieriais, nors sutikti tokius beveik nėra šansų: greitasis šveicariškas traukinys nuveš iki Cornavin stoties vos per aštuonias minutes.

Imti taksi už 35-40 frankų iki miesto centro nėra prasmės. Tuo labiau, kad šveicariškas transportas lietuvių turistui irgi savotiška įdomybė. Patogus švarus traukinys juda keliu tarsi oru – nė nepajusite, kaip atsidursite geležinkelio stotyje iš kurios nesiblaškydami išeisite į miestą.

Ką pamatyti

Tradicinį pasižvalgymą po  miestą pradėkite nuo Bourg-de-Four aikštės. Istorikai tikina, kad ši aikštė egzistavo jau Senovės Romos laikais ir pradžioje buvo svarbia prekybos vieta, vėliau, po kelių šimtmečių – pabėgėlių protestantų susirinkimo vieta. Čia nuo XV amžiaus stovi miesto rotušė – miesto politinio gyvenimo centras, joje skirtingais laikotarpiais buvo priimami esminiai sprendimai (pvz., 1865 metais buvo pasirašyti dokumentai dėl Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto sukūrimo).

Netoli nuo Bourg-de-Four aikštės yra Promenade-de-la-Treille – pasivaikščiojimui skirta gatvė kaštonų, pačių šveicariškiausių medžių, pavėsyje. Dieną šioje gatvelėje galima atsipūsti, pasėdėti ant ilgų ir mėgstamų suoliukų. Vakare gatvėje renkasi linksmas jaunimas.

Didžiausia Ženevos įžymybė – Švento Petro katedra, pastatyta XIII amžiuje. Bažnyčia buvo ne kartą perstatoma ir atnaujinama, todėl mūsų dienomis matome didžiulę katedrą, kurios architektūroje pastebimi įvairių stilių ir laikotarpių požymiai, nors viskas atrodo kaip vientisas ansamblis.

Apžiūrėti asketišką bažnyčios interjerą galima kiekvieną dieną nuo 9:30 iki 18:30, sekmadieniais – nuo 12:00 iki 18:30. Žiemą Šv. Petro katedra uždaroma valanda anksčiau. Už žvilgsnį į Ženevą iš katedros bokšto teks sumokėti penkis frankus suaugusiam ir du frankus vaikui.

Išėję iš bažnyčios neatsipalaiduokite: iškart už jos jūsų laukia archeologijos muziejus, įrengtas kasinėjimų aikštelėje, kurioje specialistams pasisekė aptikti III amžiaus prieš Kristų statinio pamatus. Bilietas kainuoja aštuonis frankus suaugusiam ir keturis frankus vaikui.

Tačiau svarbiausia katalikiška bažnyčia Ženevoje yra Dievo Motinos bazilika, pastatyta gotišku stiliumi XIX amžiaus viduryje. Jos interjeras nėra kuklus: čia pamatysite nuostabaus grožio vitražus, skulptūras ir bareljefus, o svarbiausia vertybe laikoma baltutėlė Dievo Motinos statula, kurią 1959 metais bažnyčiai padovanojo popiežius Pijus IX.

Vaikštinėjame krantine

Ko gero, Ženevos ežero krantinė yra ta vieta, kurią būtinai reikia aplankyti, net jei mieste esate tik kelioms valandos. Vaikštinėdami ja kartu su ančių jaunikliais, pajusite tikrą Ženevos dvasią – laisvą ir jauną.

Gatvė palei krantinę yra pusiau asfaltuota, pusiau grįsta akmenimis. Priėję arčiau prie vandens, pamatysite medinius tiltelius patogiai besileidžiančius į vandenį – kaip baseine. Gerai įrengtos zonos aplink Ženevos ežerą tiesiog stulbina. Net vyną pakrantės kavinėse paduoda ne plastiko, o stiklo inde. Pasiimkite jį su savimi, įmerkite kojas į vandenį ir mėgaukitės vaizdu. Pakrantėje yra ir „laukinių“ vietų su smėliu ir akmenimis, kuriose mėgsta fotografuotis turistai.

Eidami nuo Jet d‘Eau fontano į kairę, nueisite iki garsiojo gėlių laikrodžio ir Anglų sodo. Puikus penkių metrų spindulio laikrodis rodantis laiką ne tik dėl mechanizmo, bet ir dėl augalų biologinio ritmo, nesustoja jau septynias dešimtis metų. Laikrodis buvo sukurtas visai ne dėl grožio – pagal jį didysis biologas Karlas Linėjus mokė savo studentus stebėti bioritmus. Jis grupavo augalus taip, kad jie pradėtų žydėti būtent tada, kai baigiasi ankstesnės augalų grupės žydėjimas. Originalus Linėjaus laikrodis iki mūsų dienų neišliko – jis buvo pakeistas 1955 metais.

Angliško stiliaus kraštovaizdžio parkas, kuriame yra laikrodis, buvo įsteigtas XIX amžiuje. Griežtos alėjų linijos, biustai ir skulptūros, plačiašakiai medžiai – tai ramiausia Ženevos centrinės dalies vieta. Savaitgaliais miestiečiai mėgsta čia rengti iškylas. Nebijokite, triukšmingų ir girtų kompanijų nebūna – Ženevos piknikai vyksta pagal kitokį scenarijų.

Ką paragauti

Ilgai pavaikščiojus norėsis užkąsti. Įspėjame, kad kainos Ženevoje jums pasirodys nerealios. Patys miestiečiai naudojasi arti esančia Prancūzija ir dažnai savaitgaliais vyksta į kaimyninę šalį apsipirkti. Vienas karštas patiekalas rytietiško maisto užkandinėje kainuos mažiausiai 20 frankų, tačiau porcija bus didelė – užteks dviems.

Jei esate nusiteikę išbandyti Ženevoje viską, būtinai paragaukite fondiu ir rakleto. Fondiu –  lydytas šveicariškas sūris su prieskoniais ir kitais priedais (pvz., miško grybais) patiekiamas specialiame keramikiniame inde ant ugnies. Dažniausiai Ženevos fondiu daromas iš griujerio ir ementalio rūšies sūrių. Užmovus ant ilgų šakučių, jame mirkomi kornišonai, alyvuogės, džiūvėsėliai, bulvių rutuliukai.

Viena iš žymiausių vietų paragauti fondiu – Cafe du Soleil kavinė, esanti Place du Petit-Saconnex 6, veikianti jau 400 metų. Nepaisant viso populiarumo, kavinė nesiplečia, todėl staliuką vakarui reikia užsisakyti iš anksto – fondiu pradedamas tiekti nuo 18 valandos.

Rakletas – dar viena šveicarų virtuvės įžymybė. Jos pagrindą sudaro riebus lydytas to paties pavadinimo sūris. Rakleto sūrio galva pakaitinama ant ugnies, tada perpjaunama ir nugramdoma į lėkštę. Kad sūrį būtų lengviau nugramdyti, naudojama speciali mentelė – rakleto peilis.

Desertui užsisakykite karštą arba šaltą gėrimą, gaminamą iš garsiojo šveicariško šokolado.