Andrius Malinauskas – politikos mokslų studentas, mokslus krimtęs ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje. Stažuočių metu Andrius aplankė ne vieną Europos šalį, o didžiausią įspūdį jam paliko Belgija ir jos sostinė Briuselis. Mūsų pašnekovas čia praleido net 5 mėnesius, kurių visiškai pakako pamatyti belgišką kasdienybę, pažinti šalies istoriją ir praplėsti savo akiratį. Andrius ne tik mielai sutiko papasakoti apie savo belgiškus nuotykius, tačiau ir noriai pasidalino praktiniais patarimais, kurie padės pasiruošti jūsų vizitui į svarbiausią Europos Sąjungos valstybę!
Andriau, kaip atsidūrei Briuselyje?
Aš užpildžiau dokumentus 5 mėnesių trukmės praktikai Europos Komisijoje, kurios būstinė yra Briuselyje. Pavyko įveikti visus atrankos etapus ir gavau pasiūlymą stažuotei Belgijoje. Tai buvo mano antras vizitas šioje šalyje, nes studijuodamas Švedijos universitete turėjau kelių dienų studijų kelionę į Briuselį. Skirtumas tas, kad studijuodamas lankiausi tik Europos Sąjungos institucijose ir praktiškai neturėjau laiko pažinti Belgijos sostinę – šiek tiek pavaikštinėjome po miesto centrą ir viskas.
Antrą kartą jau vykai su mintimi, kad ne tik studijuosi ir gilinsi žinias, bet keliausi po šalį?
Stengiausi šį praktikos laikotarpį išnaudoti maksimaliai: įgyti kuo daugiau praktinių žinių, o kadangi savaitgaliais turėjau nemažai laisvo laiko, stengiausi ir kuo daugiau keliauti, pažinti ne tik Briuselį, bet ir kitus Belgijos miestus. Belgijos plotas netgi mažesnis nei Lietuvos, todėl visi kiti miestai yra pakankamai arti sostinės, labai gerai išvystytas susisiekimas, transporto tinklas, žodžiu, keliauti po Belgiją labai patogu.
Ar norint pažinti Belgiją užtenka aplankyti tik Briuselį ar reikia būtinai nuvykti ir į kitus miestus?
Briuselis yra multikultūrinis tarptautinis miestas, kuriame viskas tarsi susilieję. Aišku, čia yra autentiškumo, tačiau tikrai rekomenduočiau aplankyti ir kitas šalies vietas. Reikia pažymėti, kad Briuselis tik atrodo didelis miestas, tačiau daugumą pagrindinių turistinių vietų iš tikrųjų galima apeiti pėsčiomis. Daug dienų pažinčiai su Briuseliu net nereikia skirti – 3 dienų tikrai pakaks.
Ką kiekvienas turistas privalo pamatyti Briuselyje?
Visiems, norintiems susipažinti su tuo belgiškuoju palikimu, rekomenduoju apsilankyti miesto centre esančioje Didžiojoje aikštėje. Tai yra pagrindinė žmonių susirinkimo vieta, aikštę supa graži architektūra, o Kalėdų laikotarpiu čia vakarais vyksta šviesų šou.
Taip pat Belgija garsėja savo šokolado produkcija, o visai šalia Didžiosios aikštės yra Šokolado muziejus. Ten jums pademonstruos kaip gaminamas šokoladas, galėsite jo paragauti ir įsigyti skanėstų sau. Įėjimas suaugusiems kainuoja 6 eurus, 13-18 metų vaikams ir pensininkams 5 eurus, o vaikai iki 6 metų įleidžiami nemokamai.
Briuselyje yra ir visame pasaulyje garsi besišlapinančio berniuko skulptūra, kuri jau tapo miesto simboliu ir turistų traukos vieta. Pasak vienos legendos, kažkada Briuselyje kilo didžiulis gaisras, tačiau berniukas „užsysiojo“ gaisrą, taip išgelbėdamas karaliaus pilį ir miesto gyventojus. Briuselio berniuko skulptūrą-fontaną nuo Didžiosios aikštės pasieksite pėsčiomis vos per 10 minučių. Beje, šiemet prie Briuselio berniuko vyko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas, tad Briuselio berniukas buvo papuoštas lietuviška simbolika. Tarp kitko, egzistuoja ir kur kas mažiau žinoma besišlapinančios mergaitės skulptūra, kuri yra visai netoliese.
Atvykę į Briuselį būtinai aplankykite ir Penkiasdešimtmečio parką, kuris buvo įkurtas 50-osioms Belgijos nepriklausomybės metinėms paminėti. Jame yra labai graži didžiulė Triumfo arka, parodų paviljonai, veikia muziejai.
Kalbant apie modernesnius dalykus, siūlyčiau nuvykti į Mini Europos parką. Parke pavaizduoti visų Europos valstybių pagrindiniai objektai, kurie yra sumažinti 25 kartus. Iš viso čia pamatysite apie 350 įvairių pastatų kopijų. Parką 1989 metais atidarė pats Belgijos princas Filipas. Tiesa, parkas yra kiek toliau nuo centro, todėl metro turėsite važiuoti iki Heysel stotelės. Mini Europos parkas dirba kiekvieną dieną nuo 9.30 iki 18.00, o vasaros sezono metu (nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d.) – iki 20 val. Suaugusiojo bilietas kainuoja 15,5 euro, vaikams iki 12 metų – 11,5 euro.
Šalia parko yra dar viena garsi Briuselio lankytina vieta – Atomiumas, kuris buvo specialiai sukurtas 1958 metais vykusiai Pasaulio parodai. Jis simbolizuoja 165 milijardus kartų padidintą geležies molekulę. Šį 102 metrų aukščio statinį 2013-aisiais CNN pavadino keisčiausiu Europos pastatu. Atomiumas buvo pastatytas idealioje vietoje, tad nuo jo viršūnės atsiveria fantastiška Briuselio panorama. Atomiumas veikia kiekvieną dieną nuo 10.00 iki 18.00. Suaugusiojo bilietas kainuoja 15 eurų, vaikams iki 17 metų – 8 eurus. Studentams, pensininkams ir neįgaliesiems taikomos nuolaidos, o štai autobusų vairuotojai čia gali lankytis visiškai nemokamai. Beje, prie Atomiumo vyksta ir Naujųjų metų sutikimai – 2018-uosius kartu su kitais Briuselio gyventojais būtent čia ir pasitikome.
Briuselis tik atrodo didelis miestas, tačiau daugumą pagrindinių turistinių vietų iš tikrųjų galima apeiti pėsčiomis
Kalbant apie Briuselio „Europinį rajoną“, labai rekomenduočiau aplankyti Europos Parlamentą, nes ši ekskursija yra nemokama. Ekskursijos vyksta kiekvieną dieną ir įvairiomis kalbomis. Sužinosite, kaip vyksta darbas Europos Parlamente, galėsite užsukti į posėdžių salę. Šalia Europos Parlamento pastato yra edukaciniais tikslais įkurtas muziejus Parlamentarium, į kurį įėjimas taip pat nemokamas. Tai interaktyvus muziejus, kuriame galima susipažinti su Europos Sąjungos istorija, integracija, tad smalsiems žmonėms tai bus puiki laiko praleidimo vieta.
Taip pat siūlyčiau nepraeiti pro Magrito muziejų, kuris yra viena sudedamųjų Belgijos karališkųjų dailės muziejų dalių. Muziejuje pristatomi vieno žymiausių XX amžiaus menininkų, siurrealisto Rene Magrito darbų kolekcija, išsidėsčiusi per penkis muziejaus aukštus. Įėjimas į muziejų kainuoja 8 eurus. Daugiau informacijos apie muziejų rasite čia.
Kuo Briuselis galėtų būtį patrauklus maisto ir gėrimų gurmanams?
Pirmas į galvą ateinantis pavadinimas – Delirium Cafe! Belgija labai žymi savo alumi, kuris yra be galo skanus, įvairus ir pripažintas visame pasaulyje. Delirium Cafe galėsite rinktis iš daugiau nei 2000 alaus rūšių. Vietinių šiame bare mažiau, tačiau čia stengiasi užsukti kiekvienas į Briuselį atvykęs turistas. Delirium Cafe yra visai šalia Didžiosios aikštės, tad galėsite ir pasigrožėti gražia architektūra, ir atsigerti skanaus belgiško alaus.
Taip pat belgai garsėja savo belgiškosiomis bulvytėmis, kurių taip pat siūlau paragauti. Beje, prancūziškosios bulvytės (french fries) iš tikrųjų yra ne prancūzų, o būtent belgų atradimas. Belgiškos bulvytės yra minkštos viduje ir traškios išorėje ir valgomos su majonezu.
Svečiuojantis Briuselyje verta paragauti ir belgiškų vaflių, kurie yra garsūs visame pasaulyje ir valgomi kaip desertas ar tiesiog užkandis. Belgijoje jie skirstomi į Briuselio ir Lježo vaflius. Briuselio vafliai yra stačiakampio formos ir įprastai patiekiami su cukrumi, vaisiais ir plakta grietinėle, o Lježo vafliai – apvalūs, traškūs ir dažnai valgomi be priedų.
Briuselyje vyrauja didelis multikultūriškumas, todėl ir maisto pasirinkimas čia labai didelis. Mėgstantiems tarptautinę virtuvę rekomenduočiau nueiti į Amadeus restoraną ir užsisakyti šonkauliukų su keptomis bulvėmis. Jie kainuoja 17-18 eurų, tačiau už tą pačią sumą gali jų pakartoti kiek tik nori! Nežinau, ar Briuselyje dar kur nors rasite skanesnių šonkauliukų. Amadeus dirba tik nuo 18 val., o patartina staliuką užsisakyti iš anksto, kadangi ne visada yra laisvų vietų.
Norintiems išmėginti belgišką virtuvę, siūlyčiau restoraną Chez Leon, kuriame galima paskanauti žymiausių belgiškų patiekalų: triušienos troškinį, flamandišką karbonadą bei keptas bulves su šviežiomis midijomis.
Italų virtuvės gerbėjai gali užeiti į Nona restoraną, kuriame patiekiamas autentiškas itališkas maistas. Picos čia tiesiog fantastiškos!
Belgija labai žymi savo alumi, kuris yra be galo skanus, įvairus ir pripažintas visame pasaulyje
Kaip turistams geriausia judėti po Briuselį ir kokios yra viešojo transporto kainos?
Neskaitant Atomiumo ir Mini Europos parko, visi kiti pagrindiniai Briuselio lankytini objektai yra išsidėstę 2-3 kilometrų spinduliu. Tad tiek miesto centrą, tiek Europos Sąjungos institucijas lengvai pasieksite pėsčiomis. Prireikus viešojo transporto, geriausia naudotis metro. Briuselio metro tinklas tikrai gerai išvystytas, darbo dienomis traukiniai važiuoja kas kelias minutes, savaitgaliais kiek rečiau, tačiau ilgai laukti tikrai nereikės. Metro bilietas į vieną pusę kainuoja 2,10 euro. 5-ių ir 10-ies pravažiavimų bilietai kainuoja atitinkamai 8 ir 14 eurų. 24, 48 ir 72 valandas galiojantys bilietai kainuoja atitinkamai 7,5, 14 ir 18 eurų. Iš oro uosto iki Briuselio galite nusigauti 12 arba 21 numeriais pažymėtais autobusais arba traukiniu, tačiau kelionė traukiniu bus brangesnė. Autobusas iš oro uosto iki Briuselio, perkant bilietą autobuse, kainuos 6 eurus. Autobuso bilietą galima nusipirkti ir bilietus parduodančiuose automatuose arba internetu, tokiu atveju sumokėsite mažiau – 4,5 euro.
Beje, reikia paminėti, kad nors Ryanair iš Vilniaus į Briuselį ir vykdo tiesioginius skrydžius, tačiau lėktuvas atskrenda ne į patį Briuselį, o į už maždaug 60 kilometrų esantį Šarlerua miestą. Autobusas iš Šarlerua į Briuselį važiuoja 1 val. 15 min., o bilietas kainuoja 5 eurus. Jei pasirinksite traukinį, kelionėje užtruksite maždaug 8 minutėmis trumpiau, tačiau sumokėsite dvigubai – 10 eurų. Iš Vilniaus į Briuselį skraidina ir Brussels Airlines avialinijos, kurios taip pat kartais pateikia neblogų kainų pasiūlymų. Už pastarąjį savo skrydį atgal į Lietuvą sumokėjau vos 30 eurų.
Kokias vietas be Briuselio rekomenduotum aplankyti turistams, kad jie galėtų geriau susipažinti su Belgija?
Siūlyčiau nuvykti į Briugę – tai miestas, kuriame išlaikytas belgiškas autentiškumas, menantis dar viduramžius. Mieste yra daugybė bažnyčių, jaukių kiemelių, o taip pat siaurų gatvelių ir akmenimis grįstų aikščių, kuriomis rieda senovinės karietos. Briugėje yra daugiau nei 50 šokolado parduotuvių ir gausu restoranų, kuriuose nuolat pilna žmonių. Briugė ne veltui vadinama „Šiaurės Venecija“, kadangi miestą supa vandens kanalai, o plaukiant jais kursuojančiomis valtimis miestą galima pažinti dar iš arčiau. Beje, Briugės senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Taip pat aplankykite Gentą – jaukų studentų, gotikinių bažnyčių ir vandens kanalų miestą; Namūrą – Valonijos, prancūzakalbio Belgijos regiono, sostinę, kuri stovi dviejų upių sankirtoje. Užkopus į ant kalvos stūksančią Namūro pilį, atsiveria nuostabi miesto panorama; Lježą, kuris laikomas kultūrine Valonijos sostine. Jame verta aplankyti žymiąją Liege-Guillemins traukinių stotį, palypėti 374 laiptelius garsiaisiais Montagne de Bueren laiptais, o sekmadienį apsilankyti ir La Batte turguje, kuris yra seniausias ir didžiausias turgus visoje Belgijoje. Be to, Lježas garsėja ir savo naktiniu gyvenimu.
Visus išvardintus miestus lengvai ir greitai galima pasiekti traukiniu iš Briuselio. Be to, tokioms kelionėms sudarytos geros sąlygos, nes savaitgaliais perkant bilietą į abi puses taikoma 50% nuolaida. Taip pat galima pirkti 10-ies įsėdimų traukinio bilietą: žmonės iki 26 metų už 52 eurus nusipirkę bilietą gali važinėti traukiniu po visą Belgiją iki kol neviršija 10-ies įsėdimų. Žmonėms nuo 26 metų toks bilietas jau kainuoja 77 eurus.
Iš Vilniaus į Briuselį skraidina ir Brussels Airlines avialinijos, kurios taip pat kartais pateikia neblogų kainų pasiūlymų
Minėjai, kad Belgija – nedidelė ir kompaktiška valstybė. Ar įmanoma, atvykus kelioms dienoms, aplankyti ne tik Briuselį, bet ir šalia esančius kitus miestus?
Ilgojo savaitgalio metu, norint pamatyti tikrą Belgiją, galima spėti viską. Briuseliui tikrai užtenka dviejų-trijų dienų. Dar vieną dieną galite skirti kelionei į Gentą ir Briugę, nes šie miestai yra pakeliui. Norint geriau pažinti Belgiją, nebūtina aplankyti visų pagrindinių šalies miestų – minėto trejeto tikrai pakaks. Iš Briuselio važiuokite į Gentą (apie 50 km), ten praleisite pusdienį ir tada dar turėsite laiko pažinčiai su Briuge. Briuselyje galėsite aplankyti muziejus, paminklus, pasigrožėti architektūra, o Gentas ir Briugė taps idealiomis vietomis pabėgti nuo miesto triukšmo, ramiai pasivaikščioti tikroje belgiškoje aplinkoje. Šie miestai pasižymi gražiais laikrodžio bokštais, kuriais galima ne tik pasigrožėti iš išorės, bet ir pakilti į patį viršų, nuo kurio atsiveria fantastiška miestų panorama.
Jeigu norite pažintinės kelionės į Briuselį, nepadarykite klaidos ir neužsisakykite viešbučio savaitei, nes Belgijos sostinei tikrai užteks 2-3 dienų, o paskui čia tiesiog nebus ką veikti.
Kokie žmonės yra belgai? Kaip atrodo kasdieninis Belgijos gyvenimas?
Belgai yra ramūs, tačiau gana šaltoki žmonės. Jau prieš išvykstant į praktiką, čia viešėję draugai perspėjo, kad belgai nėra linkę atsiverti aplinkiniams. Žinoma, užmezgus santykius viskas po truputį keičiasi ir tie santykiai tampa draugiškesni. Tačiau tam reikia laiko, tad belgų šaltumą ir uždarumą pajaučiau savo kailiu.
Belgija – maža šalis, todėl pastebėjau, kad dauguma belgų į sostinę atvažiuoja dirbti iš kitų miestų. Po darbo visi važiuoja atgal į užmiesčius ar net kitus miestus. Ir tai tikrai dideli srautai žmonių – buvau nustebęs, kad belgai vengia įsikurti pačiame Briuselyje. Tuo tarpu tarptautinėse organizacijose dirbantys užsieniečiai stengiasi įsikurti kuo arčiau darbovietės ir miesto centro. Briuselyje vyksta daugybė renginių, kuriuose iš skirtingų šalių atvykę užsieniečiai stengiasi užmegzti pažintis, plėsti ryšius, diskutuoti bei dalintis informacija.
Kadangi Briuselyje įsikūrusios pagrindinės Europos Sąjungos institucijos, šalia jų neretai galima išvysti įvairias protesto akcijas ir demonstracijas. Pačiam teko pamatyti įspūdingą, 45000 žmonių minios demonstraciją už Katalonijos nepriklausomybę, taip pat mažesnes kurdų ir palestiniečių protesto akcijas.
Atliekant praktiką, man pačiam daug teko suktis Europos Sąjungos institucijų reikaluose, todėl galiu drąsiai teigti, kad Briuselis yra labai veikiamas šių institucijų. Čia nuolat vyksta įvairiausios tarptautinės konferencijos, todėl belgų teko sutikti labai nedaug, nes Briuselyje nuolat pilna delegacijų, verslininkų, kompanijų atstovų, politikų iš kitų valstybių.
Aš gyvenau už 20-ies minučių kelio pėsčiomis nuo Briuselio centro. Tačiau tai buvo turkų rajonas, kur viešame gyvenime dominuoja turkų kalba. Apskritai, Briuselyje vyrauja didelis susiskirstymas į rajonus pagal tautybes. Taigi to „belgiškumo“, jeigu labai neieškosi, Briuselyje gali ir nerasti. Galiausiai, dažnas belgas, paklausus, kas vienija skirtingomis kalbomis kalbančius Belgijos regionus, ilgai ieško atsakymo į klausimą.
Savaitgaliais perkant tarpmiestinį traukinio bilietą į abi puses taikoma 50% nuolaida
O kaip patys belgai žiūri į atvykėlius?
Man teko bendrauti su keliais belgais, kurie pakankamai skeptiškai žiūri į imigrantus, nes pastaraisiais metais miestas susidūrė su terorizmo grėsme, taip pat kyla socialinė ir kultūrinė įtampa, šiek tiek didėja nedarbas, o imigrantų srautai nemažėja. Atvykėlių integracija tikrai nelengva, o imigrantų čia be galo daug.
Briuselyje įsikūrusias Europos Sąjungos institucijas belgai vertina teigiamai. Jie puikiai supranta, kad jos sukuria darbo vietas, didina Belgijos žinomumą, užtikrina šalies svarbą pasaulyje.
Galbūt pabaigai gali mūsų skaitytojams parekomenduoti vietas, kuriose galima apsistoti ir įvardinti dėmesio vertus belgiškus suvenyrus?
Pačiame miesto centre viešbučių kainos gana aukštos, tad turint omenyje gerai išplėtotą transporto sistemą, viešbučius patartina rinktis toliau nuo miesto centro. Kadangi svarbiausią Europos sostinę lanko nemažai mokinių ir studentų grupių, mieste itin paplitę jaunimo nakvynės namai, kuriuose kainos ženkliai mažesnės. Nakvynės namuose kainos dviem žmonėms svyruoja tarp 30 ir 50 eurų už naktį, o viešbučių kainos dar didesnės.
Kalbant apie lauktuves, turbūt populiariausias belgiškas suvenyras yra Manneken Pis – besišlapinančio berniuko statulėlė ir mini Atomiumas. Iš saldžiųjų suvenyrų rekomenduočiau rinktis nuostabaus skonio belgišką šokoladą Leonidas – manau kiekvienam patiktų tokį gauti.
